Patarimai, padėsiantys kuo greičiau atsikratyti bedarbio statuso, o, ieškant darbo – gyventi oriai

Bedarbio statusas – tai kuriam laikui sumažėjusias pajamas. Norint šią asmeninę ir, žinoma, visos šeimos pečius prislėgsiančią finansinę naštą kuo labiau sušvelninti, pasinaudokite viskuo, kas Jums teisiškai priklauso tiek iš buvusio darbdavio, tiek iš valstybės.

Nesidrovėkite, prieš išeidami iš darbo, pasiteirauti, ar darbdavys su jumis atsiskaitė iki galo, remiantis Darbo kodekse numatyta tvarka. Priklausomai nuo individualios situacijos (darbo santykių nutrūkimo priežastis, stažas ir kita), išeinant iš darbo, gali priklausyti išeitinė kompensacija, išmoka už ilgalaikį nepertraukiamą darbo stažą (pradirbus 5 metus ir ilgiau), nepanaudotų atostogų dienų apmokėjimas.

Kuo skubiau užsiregistruokite ir Užimtumo tarnyboje. Tai padaryti patogu tiesiog internetu. Bedarbio išmoka priklauso asmenims, turintiems 12 mėnesio socialinio draudimo stažą. Ši išmoka skiriama 9 mėnesiams. Tiesa, išmokama suma palaipsniui vis mažėja. Bet, žinoma, tai – kur kas geriau, nei negauti nieko!

Svarbu nepamiršti, jog oficialus bedarbio statusas suteikia galimybę gauti ne tik išmoką. Užimtumo tarnyba teikia ir įvairias kitas paslaugas, naudingas, ieškant sau naujos vietos po darbo rinkos „saule“. Kokios konkrečiai galimybės Jums yra prieinamos ir tikslingos individualioje situacijoje (neformalus mokymas, profesinis mokymas, parama, skiriama kuriantiems savo verslą, kvalifikacijos kursai ir kita), teiraukitės savo Užimtumo tarnybos konsultanto/konsultantės.

Jei, atsižvelgiant į vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, Jums turi priklausyti ir socialinė parama (pavyzdžiui, šildymo kompensacija, nemokamas vaikų maitinimas mokykloje, vaiko krepšelis, skirtas kanceliarinių priemonių įsigijimui ir pan.), nesidrovėkite prašyti ir to. Šiandien daugelį tokkių finansinių klausimų galima išspręsti internetu, taip išvengiant tiesioginio bendravimo su specialistu.

Žmogui, ypač ilgą laiką dirbusiam ir nepratusiam „sėdėti“ ant kitų „sprando“, bedarbio statusą neretai norisi slėpti po devyniais užraktais. Suprantama, nes tai – ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai jautri tema. Pasitaiko situacijų, kai apie darbo praradimą vengiama prisipažinti net artimiausiems šeimos nariams. O šis faktas išaiškėja tik tada, kai, pavyzdžiui, sulaukiama priminimų apie laiku nesumokėtą turimos paskolos įmoką.

Išdrįskite apie tai kalbėti ne tik su šeimos nariais, bet ir draugais ar net, priklausomai nuo buvusio darbo pobūdžio, klientais ar partneriais. Tokiu būdu ne tik gausite moralinį palaikymą iš artimųjų, bet, paskleisite  žinią, jog esate pasirengęs kibti į naujo darbo paieškas. Galite būti, jog kažkas iš Jūsų aplinkos kaip tik šiuo metu ieško ar žino, kam reikia tokio specialisto kaip Jūs.

Dar naudingiau, jei apie savo, kaip bedarbio statusą ir, žinoma, norą jį kuo greičiau panaikinti, susirandant naują darbą, pranešite ne tik prie puodelio kavos ar telefonu, bet viešai, pavyzdžiui, savo socialinio tinklo (Facebook, LinkedIn, Instagram) paskyroje. Tokiu būdu, nors ir, suprantame, priverčiančiu Jus išeiti iš savo komforto zonos, žinia pasklis plačiai, tad ir naujo darbo galimybė gali pasitaikyti labai greitai. Galbūt – net greičiau, nei į banko sąskaitą „įkris“ pirmoji priklausanti bedarbio išmoka!

Nebereikia keltis 6 val. ryto. Jokių rytinių spūsčių pakeliui į darbą! Nuo šiol galite telefoną į rankas imti be baimės: jokių žinučių apie pakeistą grafiką ar Jūsų padarytas klaidas. Prie tokio gyvenimo be rūpesčių galima greitai priprasti, tiesa? Atsargiai: toks „vadžių atleidimas“ – tiesus kelias ilgalaikės bedarbystės, kuri Jūsų visai nevilioja (juk tiesa?), link. Žinoma, šiek tiek pailsėkite, bet kuo greičiau įsisąmoninkite, jog, kol neradote naujo darbo, dabartinės Jūsų pareigos – intensyvi darbo paieška.

• Pirmiausiai peržiūrėkite ir atnaujinkite CV. Jei paskutiniame darbe ilgai dirbote, tikėtina, jog gali prireikti ir kardinalių pakeitimų.
• Susikurkite ar, jei turite, atnaujinkite paskyrą „LinkedIn“ socialiniame tinkle. Į pastarąjį neretai užsuka potencialūs darbdaviai ar net, radę tai, ko ieško, į Jus gali kreiptis pirmi.
• Minėtas „LinkedIn“ siejamas su profesiniu gyvenimu, tuo tarpu populiarusis „Facebook“ – su asmeniniu ar laisvalaikiu. Nepaisant to, pasirūpinkite, jog ir čia, bent jau darbo paieškos etape, būtų prieinama tik ta informacija, dėl kurios nebūtų gėda prieš būsimą viršininką ar kolegas.
• Pasistenkite adekvačiai įvertinti savo kainą darbo rinkoje. Tai yra, apibrėžkite darbo užmokestį, kuris Jums būtų priimtinas bei, žinoma, adekvatus, atsižvelgiant į konkrečią darbo sritį, kvalifikaciją, patirtį, įgūdžius ir kitus svarbius niuansus. Žinoma, darbinantis į naują vietą, reikia susitaikyti su faktu, jog siūlomas užmokestis, tikėtina, gali būti ir mažesnis, nei tas, kurį gavote dirbdamas toje pačioje vietoje ilgą laiką.
• Filtruodami sau tinkančius darbo skelbimus, neatmeskite galimybės išbandyti savo jėgų ir kitoje, nei iki šiol dirbote, srityje. Žinoma, naujų dalykų mokymasis reikalauja nemažai laiko ir jėgų, tačiau darbo rinka asmenis, turinčius įvairiapusius gebėjimus, vertina teigiamai.
• Ne tik kasdien peržiūrėkite darbo skelbimus, o, radę sau (pa)tinkančią poziciją, nedelskite kandidatuoti, siųsdami CV bei motyvacinį laišką, bet ir aktyviai dalyvaukite darbo pokalbiuose. Net, jei pakvietimo sulaukėte iš įmonės, kurios darbo pasiūlymas, beveik akivaizdu, Jums nėra tinkamas, nepraleiskite progos to išnaudoti, kaip savotiškos repeticijos prieš ateityje laukiančius pokalbius. Tai – itin aktualu tais atvejais, kai po paskutinio pokalbio yra praėjo nemažai laiko. Turėsite progą prisiminti, kaip reikia tinkamai pasiruošti šiam, galima sakyti, lemiamam darbo paieškos etapui ir, ne mažiau svarbu, sulig kiekvienu pokalbiu su darbdaviu, Jus kamuojantis stresas turėtų tik mažėti.

Jei iki šiol nuolat kartojote, jog reikia ieškoti  būdų, kaip efektyviau planuoti savo asmeninį ar šeimos biudžetą, netekus darbo, tai padaryti yra tiesiog būtina.

• Idealu, jog išmokas, gautas išėjus iš darbo, atsidėtumėte „juodai“ dienai. Būkime realistai: poreikius atitinkančio darbo paieškos gali užtrukti ne mėnesį ir ne du. Žinojimas, jog yra santaupų, gali būti labai svarbus psichologiškai. O, kas žino, galbūt tapti ir išsigelbėjimu, susidūrus su būtinomis išlaidomis.
•  Konkrečiai susidėliokite išlaidas, pradėdami nuo svarbiausių (finansiniai įsipareigojimai, įmokos už komunalines paslaugas ir pan.) iki mažiau svarbių ar net ir visai nebūtinų. Greitasis kreditas, žinoma, nepalauks (priešingu atveju tik „kapsės“ palūkanos ir bus „sutepta“ Jūsų kredito istorija). Tačiau, pavyzdžiui, naujas žieminis paltas (jei senas dar atlieka savo funkciją ir atrodo estetiškai) tikrai gali palaukti finansiškai stabilesnių laikų.
• Jums netekus darbo, finansiniai įsipareigojimai (vartojimo paskola, būsto kreditas, automobilio lizingas ir kita), deja, niekur nedingsta ar nėra „įšaldomas“ iki tol, kol gausite pirmąjį atlyginimą naujame darbe. Tačiau yra ne vienas sprendimo būdas, kaip, sumažėjus pajamoms, galima palengvinti sau tenkančią finansinių įsipareigojimų naštą. Vienas racionaliausių sprendimų – paskolų refinansavimas, kai kelios vartotojo turimos paskolos sujungiamos į vieną, pasirašant sutartį su įprastai palankesnėmis, nei prieš tai buvusios sąlygos (mažesnė palūkanų norma, mažesnis mėnesinės įmokos dydis ir pan.).

Taip pat galima pasinaudoti ir kitomis alternatyvomis, siūlomomis Jūsų kreditoriaus. Pavyzdžiui, kredito „atostogomis“, kai kurį laiką mokamos tik palūkanos, o grąžinama kredito dalis yra sustabdoma.

Tikimės, jog šiame straipsnyje atradote naudingų ar motyvuojančių į naujo darbo paieškas kibti patarimų. O, jei šiuo metu, kai skaitote straipsnį, esate oficialiai dirbantis, pagalvokite, kokią sumą „juodai“ dienai esate atsidėję? Specialistai rekomenduoja, jog, norint užsitikrinti finansinį stabilumą, iki kol bus rastas naujas darbas, reikėtų turėti maždaug 3-6 mėnesių uždarbio dydžio santaupas.