Ilgalaikės paskolos sunkmečiu: ar skolintis iš kredito bendrovių – palankiau?

Ekspertai vis garsiau kalba apie naują pasaulinę finansinę krizę, kuri turėtų prasidėti laikotarpiu nuo 2019 m. pab. iki 2023 m. Ekspertai ragina nusiteikti tokiam scenarijui ir atsargiau elgtis imant didelės vertės paskolas. Kaip rodo NT rinkos apžvalgos, būsto sandorių 2019 m. viduryje padaugėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018-aisiais, didėja ir palūkanų normoilgalakes paskoloss.

Sunkmečiu nuo didesnių finansinių problemų apsaugoti gali vadinamoji „finansinė pagalvė“ – santaupos ar likvidus turtas, kurį net ir tokiomis sąlygomis galima greitai realizuoti. „Finansinė pagalvė“ – tai galimybė nesiskolinant, neprašant pagalbos artimųjų ar giminaičių padengti netikėtas išlaidas, sudarančias mėnesio ir didesnes pajamas. Po prieš kelerius metus vykdytos apklausos paaiškėjo, kad vos 46 proc. lietuvių turi „finansinę pagalvę“ – likusieji 54 proc. būtų priversti skolintis.

Kodėl skolintis iš bankų reikėtų itin atsargiai?

2019 m. sausio mėn. sudarę paskolų, pirkimo lizingu ar kitas sutartis lietuviai šalies bankams mokės rekordines aukštumas pasiekusias maržas: skaičiuojama, kad palūkanos taip iškilusios buvo tik per 2009-ųjų krizę, kai bankai paskolas dalijo itin atsargiai.

Dar vienas akibrokštas besiskolinantiems iš banko didesnes sumas 2019-aisiais – padidėjo sutarčių kainos. Tad skolinantis iš didžiųjų šalies bankų ilguoju laikotarpiu palūkanos gali išaugti ir sukelti nemenkų finansinių problemų. Bankų išduodamų ilgalaikių paskolų palūkanos auga dėl konkurencijos Lietuvos rinkoje stokos ir bankų godumo.

Prieškriziniu laikotarpiu ar finansinių krizių metu gali labiau apsimokėti skolintis iš kredito bendrovių, ne iš bankų: kredito bendrovės taiko pastovias palūkanas, todėl įmokos nekinta ir nesvyruoja veikiamos pasaulinės finansinės rinkos. Besiskolinantieji iš bankų niekada negali būti tikri ir žinoti, kokias aukštumas pasieks palūkanos: bankui keliant palūkanų normas, brangiau mokėti teks ir pasiskolinusiajam. Prisiminus, kad bankai imant ilgalaikes paskolas taiko dar ir galybę papildomų sąlygų, pavyzdžiui, reikia pradinio įnašo, taikomi sutarčių sudarymo ir administravimo mokesčiai, skolinimasis tampa dar mažiau patrauklus.

Kiek galima pasiskolinti iš orientuotų į greitąsias paskolas bendrovių?

Domintis ilgalaike paskola (nuo 60 iki 240 mėn.), vertėtų palyginti bankų ir kreditų bendrovių skolinimo sąlygas. Yra nemažai bendrovių, skolinančių vos nuo 2500 iki 5000 Eur, tačiau yra suteikiančių ir ilgalaikes didesnės vertės paskolas. Didžiausius kreditus suteikia šios bendrovės:

  • Hipocredit“: iki 100 tūkst. Eur iki 240 mėn. laikotarpiui.
  • Mokilizingas“: iki 100 tūkst. Eur iki 60 mėn. laikotarpiui.
  • Paskolų klubas“: iki 15 tūkst. Eur iki 60 mėn. laikotarpiui.
  • TFBank“: iki 10 tūkst. Eur iki 60 mėn. laikotarpiui.

Plačiau apie tai ilgalaikius kreditus bei kokio dydžio ir kuriam laikotarpiui išduodamos paskolos, esame rašę straipsnyje „Ilgalaikiai greitieji kreditai: kurios įmonės teikia ilgalaikius kreditus?“

Internetu suteikiamos ilgalaikės paskolos vartotojams tampa vis saugesnės: jų išdavimą prižiūri Lietuvos Bankas bei atsakingos ES institucijos, reglamentuoja įstatymai. Praktiškai nebepasitaiko istorijų, kai dėl neatsakingo skolinimosi žmonės buvo priversti parduoti namus ar kitą vertingą turtą. Tad prieš imant ilgalaikę paskolą šiandien verta paieškoti, kurios bendrovės siūlo didesnį saugumą ir garantijas.