Kaip neįkliūti į finansinių sukčių pinkles?

Šį sukčiavimo tipą galima atpažinti, jei Internete platinami paskolų pasiūlymai su „per daug geromis“ sąlygomis. Netikri kredito teikėjai su jumis dažniausiai bendrauja netaisyklinga lietuvių kalba arba gali išvis nekalbėti lietuviškai. Jei norite gauti tokią „paskolą“, jūsų tikriausiai prašys sumokėti avansą bei kitus mokesčius, pavyzdžiui, notaro, sutarties sudarymo, paskolos draudimo ir pan. Taip pat, sumokėti tikriausiai turėsite į užsienio banko sąskaitą ir fizinio asmens vardu. Šie finansiniai sukčiai taip pat gali jūsų prašyti pateikti informaciją apie save, jūsų banko duomenis, adresą, dokumentų kopijas ir pan. Šia informacija jie galės pasinaudoti kiek vėliau siekdami asmeninės naudos, todėl asmeninių duomenų jokiais būdais neatskleiskite.

Kaip apsisaugoti? 

• Visada tikrinkite paskolų pasiūlymus Credit123.lt, nes čia visi kreditoriai yra prižiūrimi Lietuvos banko ir čia gausite visą reikiamą informaciją apie paskolų teikėjus. Visada pasidomėkite įmone, kuri teikia gerus paskolos pasiūlymus ar jie nėra „per geri“.
• Jeigu netikras kreditorius jūsų prašo atlikti pinigų pervedimą prieš pasirašant paskolos dokumentus, tai – akivaizdus sukčiavimo požymis. Vienintelis pavedimas, kurio prašo tikri kreditoriai yra 0,01 Eur pavedimas, jog kreditorius patikrintų ar turite veikiančią Lietuvoje banko sąskaitą. Bet koks didesnis mokėjimas turėtų jums sukelti  įtarimų.
• Visos paskolos privalo būti dokumentuojamos ir pasirašytos abiejų sutarties šalių. Finansiniai sukčiai dažniausiai vengia pasirašyti dokumentus. Jeigu pasirašote su paskola susijusius dokumentus, įsitikinkite, kad jie yra galiojantys

Šis sukčiavimo būdas būna dažniausiai skambučiu, kai jums paskambina netikras investicijų ekspertas bei siūlo itin pelningą investavimo galimybę. Neretai pokalbis vyksta rusų kalba, tačiau gali būti ir kitomis kalbomis, o skambinančiojo telefono numeris paprastai būna su užsienio šalies kodu. Skambučiu paprastai bandoma išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie jus. Taip pat, prašoma šio eksperto teikiama informacija nesidalyti, nes ji skirta tik jums individualiai. Kalbama apie daug žadančią investiciją, pabrėžiamas jos saugumas. Vėliau su jumis gali susisiekti jau kitas asmuo. Tada jums plačiau papasakoja apie investavimo pasiūlymą ir itin agresyviai pardavinėja. Gali nukreipti jus į netikrą interneto svetainę, kurioje rodoma, kaip jūsų būsimos investicijos laikui bėgant augs ir uždirbs pelną. Jei sakysite, kad neturite investicijoms pinigų, sukčiai gali pasiūlyti pasiimti greitąjį kreditą. Sukčiai gali prašyti prieigos ir prie jūsų kompiuterio ar atsisiųsti kokią nors programą į savo kompiuterį, gavę pinigus tikėtina sukčiai dings arba prašys vis daugiau sumokėti, kad susigrąžintumėte jau prarastus pinigus.

Kaip apsisaugoti? 

• Paprasčiausia būtų ignoruoti tokius skambučius.
• Jei atsiliepėte į skambutį kalbėkite tik lietuviškai.
•  Turite abejoti pažadais, kad greitai gausite pelno. Investicijos, suteikiančios didžiausią grąžą, yra ir pačios rizikingiausios.
• Investavimas turi būti raštiškas ir dokumentuotas, o ne tiesiog žodinis susitarimas.
• Jei esate spaudžiami priimti greitą sprendimą investuoti, tai yra akivaizdus sukčiavimo požymis, neskubėkite investuojant.

Šiuo sukčiavimo būdu prašoma pasidalinti savo asmenine informacija. Tai daroma socialinių tinklų žinutėmis, SMS žinutėmis, telefono skambučiais, e. laiškais ir pan. Vėliau jūsų informacija naudojama sukčiavimui bandant išvylioti pinigus. Duomenų viliojimo metu finansiniai sukčiai prašo patvirtinti kokią nors skubią operaciją interneto banke ir įvesti jūsų naudotojo vardus, slaptažodžius ar net banko kortelės duomenis. SMS žinutėje arba e. laiške pateikiama nuoroda, kurią paspaudę patenkate į puslapį, kuris dažnai nesiskiria nuo banko interneto svetainės ar kitos patikimos svetainės. Taip panaudojami pinigai banko sąskaitoje, kreipiamasi dėl greitųjų paskolų, pasinaudojama kortelių duomenimis ir t. t.

Kaip apsisaugoti? 

• Patikrinkite ar rašoma iš lietuviško telefono numerio, patikrinkite rašybą ir gramatiką – rašoma su klaidomis, greičiausiai tai – sukčių žinutė.
• Bankai ir valdžios institucijos niekada neprašys gyventojų telefoninio pokalbio metu, e. laišku ar SMS žinute įvesti asmeninių slaptažodžių / kodų arba atnaujinti asmens duomenų.

Šiuo sukčiavimo būdu sukčiai siunčia netikras sąskaitas faktūras įvairaus dydžio sumoms. Bet kas gali gauti sąskaitą faktūrą už paslaugas arba prekes, kurių neužsisakė ir / arba nepirko. Tai gali nutikti tiek fiziniam asmeniui, tiek juridiniam. Tokiu veiksmu sukčiai tikisi, kad jūs tiesiog netikrinsite sąskaitos ir pervesite pinigus.

Kaip apsisaugoti?

• Itin atidžiai tikrinkite sąskaitų turinį.
• Jei e. laiško siuntėjas nežinomas, neatidarykite laiško.
• Jei laišką gavote į savo darbinę pašto dėžutę, apie jį praneškite IT skyriui.
• Jei sąskaitose naudojamas žinomos įmonės, kaip Telia, Swedbank ir pan. informuokite įmonę, kad jos vardu siunčiamos suklastotos sąskaitos. Taip įmonė galės įspėti savo klientus būti atsargiems.

Iš nepažįstamo siuntėjo galite gauti el. laišką arba žinutę socialiniuose tinkluose, jog gavote palikimą arba dovaną iš užsienio. Dažniausiai žinutė būna parašyta netaisyklinga lietuvių kalba. Tariamas palikimas dažniausiai siekia milijonus įvairiomis valiutomis. Norint gauti tariamą palikimą, jūsų prašoma atlikti pradinę įmoką, siekiant padengti su palikimu susijusias išlaidas.

Kaip apsisaugoti? 

• Ar tikrai realu, kad jums kas nors paliks palikimą užsienyje?
• Atkreipkite dėmesį į daromas gramatines klaidas.
• Jei atsakysite į tokio pobūdžio žinutes, žinokite, kad kita žinute į jūsų kompiuterį gali būti išsiųsta kenkėjiška programinė įranga.