Kaip pasikeitė greitųjų kreditų rinka per paskutinius 15 metų?

Pirmosios greitųjų kreditų įmonės pradėjo steigtis apie 2005-2007 metus. Tarp pirmųjų, iki šiol veikiančių įmonių buvo ir BigBank (2007m), Credit24 (2007m) bei Moment Credit (2007m). Nuo to laiko rinka stipriai pasikeitė ne tik žaidėjų skaičiumi, bet ir įstatymais, atsakomybe. Įdomu apžvelgti pagrindinius rinkos vystymosi etapus ir įvykius, kurie formavo šią rinką.

Greitųjų kredito įmonių atsiradimas Lietuvoje užpildė iki tol tuščią nišą – greitai išduodamų nedidelių paskolų trumpam laikotarpiui. Iki tol galima buvo įsigyti daiktus lizingu arba imti banko paskolą (būsto ar vartojimo kreditą). Banke paskolos išdavimas užtrukdavo – kol priduodi dokumentus, kol paraišką patikrina ir pateikia pasiūlymą užtrukdavo iki savaitės, o dėl kelių šimtų eurų (ar tuo metu dar litų) niekas nesivargino eiti į banką ir tiek laukti. Lengviau netgi sutaupyti – toks buvo juokas tuo metu. Tad atsiradus galimybei pasiskolinti nedideles sumas trumpam laikotarpiui vos per 10-15 minučių buvo tarsi stebuklas. Deja, stebuklas vartojamas netinkamais kiekiais gali sukelti šalutinį poveikį.

2010 – 2015 m. galima vadinti paskolų bumo metais. Kūrėsi daugybė naujų kredito bendrovių siūlančių vis patrauklesnes sąlygas. Konkurencija tarp kreditorių buvo didelė, tačiau tais metais skolinosi rekordiškai daug lietuvių. Deja, nemaža dalis jų įklimpo į skolas, buvo priversti parduoti turimą nekilnojamąjį ar kitą vertingesnį turtą. Dalis žmonių dėl neatsakingai skolinančių bendrovių ėmė gyventi ne pagal galimybes: gyveno laikydamiesi principo, jog jei skolina, reikia skolintis. Dėl be saiko imančiųjų paskolas pakilo kainos, šalis priartėjo prie ekonominio disbalanso rizikos.

Šis laikotarpis parodė poreikį įvesti tvarką ir subalansuoti rinką.

LB pradėjo kredito bendrovių veiklos priežiūrą

Vos tik pradėjusios veiklą, greitųjų kreditų bendrovės nebuvo prižiūrimos ar registruojamos Lietuvos banke. Dėl to iškilo problemų – nereguliuojamoje rinkoje buvo išduotas perteklinis kiekis paskolų, išduodama asmenims, kurie nepajėgūs gražinti paskolos, dėl konkurencijos tarp kredito įmonių, klientams buvo siūlomos perteklinės paslaugos, pavyzdžiui paskolos nakties metu.

Dėl prižiūrinčios įstaigos nebuvimo, nebuvo konkretaus plano kaip reaguoti į klientų skundus, visuomenė piktinosi greitųjų kreditų veikla. Tam išspręsti buvo pasitelktas Lietuvos bankas:

„Vartojimo kreditų rinkos priežiūrą Lietuvos bankas pradėjo 2012 m. sausio 1 d., vykdamas Seimo priimtą įstatymą dėl visos finansų rinkos priežiūros sutelkimo vienose rankose. Nuo tada Lietuvos bankas pagal gautus skundus arba savo iniciatyva išnagrinėjo 58 Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų atvejus. Už tai taikytos įvairios poveikio priemonės – nuo įspėjimo iki išbraukimo iš vartojimo kredito davėjų sąrašo; vartojimo kredito davėjams skirtos 25 piniginės baudos, jų bendra suma jau viršija 207 tūkst. Eur. Didžiausia bauda skirta šiemet – 30 000 Eur.“

Patvirtinti atsakingo skolinimo nuostatai

Nuo 2011 lapkričio 1 dienos įsigaliojo atsakingo skolinimo nuostatai, privalomi visoms šalyje veikiančioms kredito įstaigoms. Šiais nuostatais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, mažinti finansų sistemos, o kartu ir visos šalies ekonomikos sukrėtimų tikimybę. Šios skolinimo taisyklės nubrėžia aiškias ribas, kurių kredito įstaigos negalės peržengti suteikdamos paskolas fiziniams asmenims ir vertindamos jų mokumą.

Nuostatai bėgant metams ir matant besivystančią situaciją buvo keičiami, tobulinami ir pildomi. Ryškesnį atgarsį buvo galima išgirsti apie 2016 metais pakeitimus, kurie stipriai suvaržė greitųjų kreditų įmonių galimybes išduoti paskolas nedirbantiems, neturintiems nuolatinių pajamų asmenims. Tuo metu tai kas atrodė kaip bandymas sunaikinti greitųjų kreditų rinką, iš tiesų pasitarnavo visiems, pavyzdžiui, sumažėjo vėluojamų ir negražinamų paskolų skaičius.

Priimtos Vartojimo kredito įstatymo pataisos

Siekiant dar labiau subalansuoti paskolų rinką, priimtos Lietuvos banko pasiūlytos Vartojimo kredito įstatymo pataisos, įsigaliojusios nuo 2016 m. vasario 1 d. Šios pataisos, turi užtikrinti atsakingesnį skolinimą ir skolinimąsi ir sugriežtinti vartojimo kreditų rinkos priežiūrą. Nustatytas palūkanų ir kitų mokesčių, mokamų už pasiskolintą sumą, normos maksimalus dydis, uždrausta skolinti naktį, netesybos bus skaičiuojamos tik ribotą laiką. Informaciją apie pajamas ir įsipareigojimus, pateiktą kreipiantis dėl kredito, vartojimo kreditų bendrovės privalės patikrinti duomenų bazėse arba dokumentuose.

Prasidėjo tarpusavio skolinimo platformų era

2014 – 2015 metais pradėjo kurtis tarpusavio skolinimo platformos Lietuvoje. Pirmoji žingsnį žengė Savy, vėliau sekė Finbee, Paskolų klubas bei keletas smulkesnių žaidėjų. Tarpusavio skolinimo platformos norintiems pasiskolinti neatrodė niekuo išskirtinės palyginus su greitaisiais kreditais ir tik akylai besidomintys matė privalumus, tokius kaip mažesnės palūkanos ar didesnės galimos pasiskolinti sumos. Taip pat galimybė skolintis verslui.

Tačiau šios platformos užpildė kitą neužpildytą nišą Lietuvoje – galimybę investuoti nedideles pinigų sumas, pradedant nuo 50 € ir uždirbti nuo 12 % palūkanų. Todėl supratę, jog geriau naudotis šiomis platformomis investavimui, nei laikyti kojinėje, lietuviai sunešė pakankamai didelį „katilą“ pinigų, kurie sėkmingai cirkuliuoja išduodant paskolas.

Šiuo metu tarpusavio skolinimo platformos sėkmingai konkuruoja ir eina rinkos priekyje.

Išspręstas klausimas „kaip išsirinkti?“

Lietuvoje veikia daug greitųjų kreditų ir tarpusavio skolinimo platformų. Negalvojant galima išvardinti dvidešimt, o kur dar mažesnės, kurių specializacija siaura paskolų sritis? Tad klausimas kaip išsirinkti kamavo nuolat. Kaip rasti tą paskolų teikėją, kuris tuo metu siūlo geriausias sąlygas, galbūt siūlo akcijas?

Čia į pagalbą atėjo paskolų palyginimo portalai ir individualūs paskolos pasiūlymai. Kaip tai veikia? Tereikia vienoje vietoje užpildyti paraiškos formą ir pagal pateiktus duomenis gausite pasiūlymus, kuriuos galėsite palyginti. Nereikės eiti į kiekvieną įmonės portalą ir ten pildyti atskirų formų. Išsirinkus tiekėją, kuris geriausiai atitinka lūkesčius, tereiks pasirašyti sutartį ir sulaukti pinigų pervedimo į sąskaitą.

Apibendrinus, visos greitųjų kreditų, tarpusavio skolinimo įmonių paslaugos suformuotos paskutinių 15 metų žmonių įpročių, įstatymų ir skatinamo finansinio raštingumo mokymosi. Galime džiaugtis, galėdami pasiskolinti kiek reikia, kada reikia, tačiau neperžengiant atsakingo skolinimo principų.