Kaip paskolų rinka atrodė pandemijos įkarštyje?
Jau daugiau nei pusmetį gyvename pandemijos nuotaikomis,o frazės virusas, pandemija, korona tapo įprastais gyvenimo keiksmažodžiais. Užsidarantys verslai, neįvykusios kelionės, karantinas, darbas iš namų ir kiti netikėtai užklupę gyvenimo pokyčiai sukūrė naują realybę. Ne išimtis ir bankai ar kreditus suteikiančios bendrovės. Visa finansų paskolų rinka buvo sukrėsta ir nustebinta.
Nors situacija vis dar išsiskiria savo nestabilumu ir neaiškiomis ateities perspektyvomis, tačiau pabandykime pažvelgti kaip viskas atrodė ir kaip galimai situacija dar atrodys iki metų galo. Įdomu, kaip žmonės ar verslai skolinosi bei su kokiais sunkumais susidūrė.
Dalis bankų sugriežtino skolinimo standartus
Dar kovo mėnesį dalinomės informacija ir prognozėmis apie tai, kaip mūsų gyvenimą paveiks karantinas. Vienas iš akcentų buvo, jog dėl susidariusios situacijos taps sunkiau gauti paskolą, ypač jei šeimos narys dirba paveiktame veiklos sektoriuje, pavyzdžiui, turizmo ar aviacijos srityje taip pat įmonėms dirbančioms šiose srityse.
Situacijos nestabilumas išties paveikė paskolų rinka ir ypač išdavimo procesą. Lietuvos banko atliktų apklausų duomenimis, „pandemijos įkarštyje, 2020 m. antrąjį ketvirtį, bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, t. y. vienu banku mažiau nei 2020 m. pirmąjį ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų – dviem bankais daugiau nei ankstesnį ketvirtį. 2020 m. trečiąjį ketvirtį bankai neketino keisti paskolų teikimo namų ūkiams standartų, o skolinimo įmonėms standartus griežtinti žadėjo vienas bankas.“
Pastaruoju metu dažnai situaciją lyginame su 2008-2009 metų finansine krize ir reikia pripažinti, šių metų situacija ne tokia grėsminga. Palyginti su prieš dešimtmetį užklupusia finansine krize, situacija reikšmingai skiriasi. Jei prieš tai paskolos standartus griežtino absoliučiai visi bankai, tai dabar tai nėra visuotinas procesas ir sugriežtinimas nėra kardinalus – paskolą gauti įmanoma.
Lietuvos banko atlikta apklausa parodė, kad daugelis bankų ribojo skolinimą viešbučių ir restoranų, daugiau kaip pusė – nekilnojamojo turto ir transporto, o trečdalis – statybos veiklą vykdančioms įmonėms. toms įmonėms, kurios akivaizdžiai buvo paveiktos pandemijos ir karantino pasekmių. Atitinkamai buvo ribojamos paskolos ir šiuose sektoriuose dirbančių asmenų namų ūkiams.
Nors apklausose dalyvavo tik bankai veikiantys Lietuvoje, tačiau pagal tai galime spręsti ir apie kreditus išduodančių įmonių sprendimus. Paprastai, jie taip pat atspindi didžiųjų Lietuvos bankų sprendimus, tad tikėtina, jog ieškantys greitojo kredito, taip pat susidūrė su paskolų išdavimo sugriežtinimais, šiek tiek didesnėmis palūkanomis ir griežčiau vertinamu kredito reitingu.
Įsitvirtino tarpusavio skolinimo platformos
Paskolų rinka pastaraisiais metais vis labiau populiarėja paskolų išdavimas per tarpusavio skolinimo platformas. Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios tarpusavio skolinimo platformos, iš kurių populiariausios Finbee, Paskolų klubas bei Savy.
Dar vadinamos „žmonės – žmonėms“ finansavimo ir paskolų platformos veikia kaip tarpininkas, internetinės platformos, kuriose žmonės pateikia paraišką paskolai gauti. Paskolą suteikia kiti žmonės investuojantys pinigus į šias platformas. Skirtumas nuo įprastų kredito įmonių yra tai, jog pinigus skolinamės iš paprastų žmonių, o ne bankų ar kredito įstaigų. Teigiama, jog toks paskolų teikimo būdas netgi sukelia tam tikrą moralinį prisirišimą ir ugdo atsakomybę. Jei į bankus žiūrima kaip į šaltus ir bejausmius, tai į žmones, kurie tau skolina žiūrima daug palankiau. O dėl to mažėja pradelstų, vėluojamų paskolų apmokėjimų.
Lietuvos banko duomenimis, karantino pradžia pasižymėjo sąstingiu, kaip ir visose verslo srityse. Tačiau jau antro ketvirčio pabaigoje situacija pradėjo judėti teigiama linkme ir netrukus buvo pasiekti 2019 metų aukščiausi rezultatai. Per 2020 m. pirmąjį pusmetį per tarpusavio skolinimo platformas suteikta apie 5 tūkst. naujų vartojimo kreditų, jų bendra suma siekė apie 15 mln. Eur.
Klientams, ieškantiems galimybės gauti paskolą, tačiau sulaukusiems neigiamo atsakymo iš bankų, tarpusavio skolinimo platformos buvo kitas realus variantas, patraukli alternatyva. Tačiau palūkanų normos atžvilgiu, tikrai ne pigiausias.
Pasak Lietuvos banko, „Gyventojams 2020 m. antrąjį ketvirtį pigiausiai vartojimo kreditus teikė kredito įstaigos – vidutiniškai už 8,9 proc. metines palūkanas, vidutinė bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė 12,3 proc. Tik per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų naujų vartojimo kreditų vidutinė palūkanų norma siekė apie 17 proc. ir ji buvo mažesnė nei ne kredito įstaigų suteiktų naujų vartojimo kreditų vidutinė palūkanų norma (apie 23 %). Atitinkamai vidutinė bendros kredito, suteikiamo per tarpusavio skolinimo platformas, kainos norma sudarė 28, o ne kredito įstaigų – 41 proc.“
Paskolų rinka karantino laikotaroiu kredito unijų pelno nesumažino
Antrąjį šių metų ketvirtį, kredito unijų išduotų paskolų verslui bei gyventojams portfelis tik augo ir tai atsispindi sektoriaus veiklos rezultatuose. Štai 2019 metų antrojo ketvirčio pelnas 1,9 mln eurų, tuo tarpu 2020 metų antrojo ketvirčio pelnas 3,4 mln eurų. Daugiausia padidėjo būsto paskolų portfelis.
Galima daryti išvadą, jog sulėtėjusi ekonomika kredito unijų veiklai įtakos nepadarė. Visgi, Lietuvos banko duomenimis, pastebimas vėluojančių paskolos gražinimų tendencija: „Matoma išaugusi vėluojančių skolinių įsipareigojimų apimtis ir didėjančios išlaidos dėl paskolų vertės sumažėjimo.“
Apibendrinimui – pandemija gyvenimo nesustabdė
Apibendrinant visą situaciją nuo kovo mėnesio, kai buvo paskelbtas karantinas iki šių dienų, situacija paskolų rinkoje nebuvo itin sudėtinga. Daugiau žaidė psichologiniai pasirinkimai, nei finansinė situacija ir krizė, kaip buvo 2008-2009 metais.
Būsto paskolų padidėjimą lėmė tikėjimas, jog kainos kris, vienu metu kainos išties buvo šiek tiek smulktelėjusios žemyn, tad tie, kurie turėjo pakankamai pinigų pradiniam įnašui, ėmė būsto paskolą. Kitiems paskolos prireikė, kuomet pradėjus darbą iš namų pasijuto poreikis papildomam kompiuteriui, darbo stalui ar apskritai darbo kambariui.
Iš kitos pusės, tie, kurie turėjo įsiskolinimus ir neteko darbo ar net kelis mėnesius buvo prastovose, pasinaudojo kredito atostogomis. Tačiau ne visiems jo užteko, tad kaip jau pradeda matytis, daugėja vėluojančių gražinti paskolas. Ši tendencija rudenį gali tik sustiprėti ir užklupus antrai viruso bangai bei pablogėjus ekonominei situacijai, kreditorių skaičiuotas pelnas gali akivaizdžiai sumažėti.
Ką tai reiškia norinčiam pasiskolinti dabar? Tiek vartojimo kreditai, tiek greitosios paskolos ar būsto paskolos išduodamos. Kai kuriose paskolas išduodančiose įstaigose pastebimas skolinimo standartų sugriežtėjimas, tačiau jis nėra kritinis. Turint gerą kredito istoriją visuomet galima tikėtis ir gero paskolos pasiūlymo.
