Finansinė pagalvė arba paprasti būdai sutaupyti pinigų

Finansinė pagalvė, tai neliečiamos žmogaus ar šeimos santaupos lygios mažiausiai 3 mėnesių pajamų dydžiui. Tai santaupos grynaisiais ar sąskaitoje banke, kurios nėra naudojamos kasdieniniams pirkiniams, o paliečiamos tik esant krizei – netekus darbo, esant finansinei krizei ar susirgus.

Trijų mėnesių pajamų dydis yra minimalus skaičius, siūlomas tiems, kas gyvena vieni, neturi išlaikomų asmenų ir įsiskolinimų. Tuo tarpu šeima, auginanti  mažus vaikus ir mokanti būsto kreditą, turėtų turėti bent 6 mėnesių pajamų dydžio santaupas.

Finansinė pagalvė garantuoja, jog atsitikus netikėtam įvykiui, pinigų bus tiek einamosioms išlaidoms, tiek finansiniams įsipareigojimams padengti. O per 6 mėnesius galima pakeisti esamą situaciją ir vėl atsistoti ant kojų. O kol sukaupsite finansinę pagalvę, imkitės veiksmų, kurie leis sutaupyti ar padidinti pajamas.

Planuodami didesnius pirkinius, turite gerai pasvarstyti, ar užteks pajamų, ar liks lėšų patenkinti būtinuosius savo ir šeimos poreikius (komunaliniai ir kiti mokesčiai, maistas, transporto priemonių išlaikymas ir t. t.). Kiekvienas asmuo turi nuolatines pajamas, bet kartu ir nuolatines finansines prievoles, tad kuo mažiau atliekamų pinigų lieka mėnesio pabaigoje, tuo išradingesniems reikia būti planuojant netikėtus pirkinius, tuo ilgiau reikia taupyti, pavyzdžiui, naujai skalbimo mašinai ar automobiliui. Jei lieka bent 10–20 proc. mėnesio pajamų, tačiau naujo daikto labai reikia, gelbsti trumpalaikės paskolos ir kreditai.

Įmonių, teikiančių kreditus, atstovai įspėja: jeigu susumavus visas būtinąsias išlaidas pinigų beveik nelieka, reiškia, kad skolintis nederėtų, nes negalėsite grąžinti paskolos. Mažos pajamos = reikia peržiūrėti šeimos išlaidas ir stengtis jas optimizuoti. Kitas variantas – ieškoti darbo su didesniu atlyginimu ar kitų alternatyvių pajamų šaltinių.

• Kasdien veskite savo išlaidas – galbūt pastebėsite, kur išleidžiate daug pinigų. Galbūt nuolat perkate kavą išsinešimui, gal per pietų pertraukėlę užsukate į kepyklėlę ir perkate bandelių ar esate per dažnas svečias drabužių bei kosmetikos parduotuvėse? O gal turite įsipareigojimų, kuriais nesinaudojate, pvz., užsisakėte kabelinę televiziją, kurios nežiūrite?
• Atsiskaitinėkite grynaisiais. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonės, mokantys grynaisiais, vidutiniškai išleidžia apie 20 proc. mažiau nei tie, kurie moka kortele. Mokėdami kortele nepajuntame, kur ir kam ir kad apskritai išleidžiame pinigus.
• Rinkitės kokybę. Ne visada sutaupome rinkdamiesi pigiausias prekes, nes vėliau dažnai tenka mokėti antrą kartą. Pavyzdžiui, renkatės tarp 15 ir 50 eurų kainuojančių batelių. Tikėtina, kad pigesni bus prastesnės kokybės ir tarnaus vos sezoną, o brangesnius dėvėsite kelerius metus, jų nereikės taisyti, sutaupysite laiko naujos avalynės paieškoms ir kt.
• Leiskite tik turimus pinigus. Dažnai didesnis pirkinys įsigyjamas iš einamųjų, t.y. maistui ir būtinosioms prekėms skirtų pinigų. Tiesiog galvoja, jog štai po savaitės gausiu atlyginimą ir viskam užteks. Tačiau tai yra klaida. O kas jei darbdavys vėluos mokėti atlyginimą. Jūs susirgsite ir reikės papildomai vaistų? Neturėsite pinigų, nes būsite išleidę pinigus avansu. Tad geriau palaukti kelias dienas, per jas įvertinti ar tikrai jums reikalingas šis pirkinys ir turint pakankamai pinigų įsigyti.
• Atidėkite nedidelę sumą į taupyklę. Leiskite pinigus, kuriuos turite piniginėje. Negalvokite apie taupyklę ir apie tai, jog prireikus galėsite pasiimti. Jei sugebėsite pamiršti taupyklę – pinigai joje ir liks. Beje, šią funkciją sėkmingai atlieka ir bankai jūsų sąskaitoje – galima kas mėnesį automatiškai pervesti nedidelę sumą į taupymo sąskaitą. Net nepastebėsite kaip kas savaitę nuo sąskaitos bus nurašyta po 10 ar dvidešimt eurų.  O metų gale tai jau virs neblogomis santaupomis.

Santaupas atsidėkite atskirai. Pasirinkite jums priimtiniausią būdą – pinigus kaupkite sąskaitoje, dėkite grynuosius į taupyklę ar paprasčiausią vokelį. Labiau tikėtina, kad pinigus iš „bendro katilo“ išleisite greičiau, nei atidėtus atskirai. Taip pat turėkite aiškų taupymo tikslą (finansinei pagalvei, kelionei, vestuvėms, studijoms ir t. t.) – taupyti bus dar lengviau.

Smagu, jei sutaupėte savo finansinei pagalvei ir taupyti sekasi – galima leisti sau pagerinti buitį, paatostogauti. Tačiau jei norisi ne išleisti, o užsitikrinti, jog pinigų niekada nepritrūksite, ieškokite būdų investuoti sutaupytus pinigus.

Svarbu prisiminti, jog Lietuvoje infliacija svyruoja apie 1-2 proc. Tad jei prieš 10 metų į taupyklę padėjote 1000 eur, šiandien už šią sumą nupirksite mažiau nei prieš 10 metų (vertė prlygs 800 €). Tad laikyti daug pinigų grynaisiais nėra išeitis, reikia investuoti taip, jog metinė graža viršytų infliaciją.

Anksčiau itin populiaru buvo laikyti banke kaip indėlį. Vienu metu buvo galima gauti 2-3 proc. palūkanų, kas išties nėra mažai. Tačiau pastaraisiais metais palūkanų norma yra vos kelios procento dalys ar net nulinė. Taigi kol situacija nepakito, verčiau ieškoti kitų investavimo būdų.

Apie vieną iš jų esame kalbėję anksčiau – tai investavimas į tarpusavio skolinimo platformas, dar vadinamas sutelktinio finansavimo platformas. Jei paskutiniu metu esate ėmę greitąjį kreditą ar vartojimo kreditą, turėjote pastebėti, jog tarpusavio skolinimo platformos siūlo itin geras sąlygas. O finansuoja paskolas būtent paprasti žmonės, tokie kaip jūs. Investuoti galima nuo 50 € sumas, tad nereikia didelių sumų, galima investuoti reguliariai, o palūkanos siekia 12 ir daugiau procentų.