Paruošiamieji darbai, kuriuos būtina atlikti visiems, norintiems pradėti investavimo karjerą

Investavimas ir taupymas – glaudžiai susiję procesai. Tad, prieš pradėdami kelionę sėkmingo investavimo link, turite būti ne tik teoriškai „pasikaustę“ šioje srityje, bet ir būti sukaupę tam tikro dydžio piniginį rezervą. Šis būtinas tam, jog, pavyzdžiui, netekus darbo ar sumažėjus pajamoms, netektų sukti galvos, kaip, šiuo nelengvu momentu, padengti turimus finansinius įsipareigojimus bei kitas būtinas išlaidas. Turint santaupų, užklupusios finansinės problemos kels mažiau panikos, tad situaciją vertinti ir racionaliausius sprendimus bus galima priimti „šaltesniu“ protu.

Kalbant apie finansinės „pagalvės“ sumą, galvoje turima bent 3 mėnesių Jūsų šeimai tenkančių pajamų dydžio. Tiesa, tai – minimumas. Finansų ekspertai ragina turėti bent 6 mėnesių pajamų dydžio santaupas, garantuojančias stabilumą Jums bei Jūsų šeimai.

Bene geriausias variantas – indėlis banke, kurį, prireikus, galima greitai ir patogiai „perkelti“ į savo pagrindinę sąskaitą. Tiesa, šiuo atveju, dėl išskirtinės santaupų „misijos“ – finansinio stabilumo „o kas, jei..?“ atveju, net ir infliacija, natūraliai  reiškianti perkamosios galios mažėjimą, neturėtų tapti priežastimi, verčiančia abejoti dėl šio žingsnio.

Be santaupų, rekomenduotina atrasti „laisvų“ pinigų ir draudimui (būsto, sveikatos), kurio išmokos, nutikus draudiminiam įvykiui, kompensuotų atsiradusią žalą. Šio patarimo pro ausis neturėtų praleisti ypač tokių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, kaip, pavyzdžiui, būsto kreditas, turintieji.

Žinoma, galima rasti sėkmės istorijų, kaip kažkas, kone tuščiomis kišenėmis (ar tikrai?), susikrovė pasakiško dydžio turtus. Kiek tame tiesos, o kiek – gudraus marketingo, skatinančio kažką pirkti, veikti ir pan., patikrinti sunku. Tačiau, nusiėmus rožinius akinius, svarbu suprasti, jog tuščiomis kišenėmis sėkmingu investuotoju nebūsi. Tam reikia pradinių lėšų, kurias, nori nenori, įprastai tenka susitaupyti. Dėmesio! Net neturėkite minties skolintis iš santaupų, skirtų nenumatytoms išlaidoms.

Natūralu, jog būsimam „žaliam“ investuotojui gali kilti klausimas, apie kokio dydžio pradinį kapitalą kalbama. Konkrečios sumos išskirti nederėtų, tačiau ji nebūtinai turi turėti, pavyzdžiui, 3 nulius. Jei matote, jog kelis mėnesius, padengus visus turimus finansinius įsipareigojimus (kreditai, lizingai ir pan.), sumokėję mokesčius už komunalines paslaugas, draudimo įmokas bei kitas būtinas išlaidas, lieka po, pavyzdžiui, keliasdešimt eurų, galite pradėti galvoti apie investavimo pradžią.

Tiesa, svarstant dėl pradinio investicijų kapitalo dydžio, derėtų atkreipti dėmesį ir į kelis esminius niuansus. Investavimui reikia ne tik žinių, bet ir asmeninio laiko investicijų. O laikas, kaip dažnas mėgstame sakyti – pinigai. Tad investavimas mažomis sumomis, iš kurių realu tikėtis taip pat nedidelės grąžos, tikėtina, gali tiesiog neatpirkti Jūsų laiko, skirto savo investicijų stebėjimui. Žinoma, didele dalimi tai priklauso nuo to, kaip vertinate savo laiką. Dar vienas svarbus aspektas, vertinant pradiniam investavimui skirto įstatinio kapitalo dydį  – pasirinkto finansinio tarpininko (apie pastarąjį daugiau informacijos rasite tolimesniame tekste) nustatytas tarpininkavimo mokestis. Kalbant apie nedidelių sumą investavimą, kai kuriais atvejais tarpininkavimo mokestis gali būti sąlyginai didelis. Tad derėtų įvertinti finansavimo efektyvumą.

Apie tikslų svarbą mūsų gyvenime būtų galima kalbėti ilgai. Šįkart apsistokime ties investavimo tikslais. Žinojimas, kokį konkrečiai tikslą turima investuojant, ne tik motyvuoja judėti į priekį, bet ir yra labai svarbus, kalbant apie pasirinktas investavimo priemones (arba į ką investuojate) bei Jūsų, kaip investuotojo, elgesį.

Investavimo tikslas, kaip leidžia suprasti ir pati sąvoka, tai – priežastys, dėl kurių nusprendžiama investuoti. Pastarųjų sąrašas ilgas: naujas automobilis, atostogos (o gal ir NT objekto įsigijimas) užsienyje, atžalų išsilavinimas, siekis užsitikrinti orų gyvenimą senatvėje ir pan.

Kalbant apie investavimo tikslus, svarbūs atsakymai ir į kitus klausimus, pavyzdžiui, kokio lygio riziką toleruojate, kuriam laikotarpiui planuojate investuoti ir pan.

Žinant, ko norima, galima aiškiau susidėlioti veikimo strategiją, siekiant tikslų įgyvendinimo. Ši taisyklė idealiai tinka ir kalbant apie investavimą. Išgryninus investavimo tikslus, galima priimti racionalų sprendimą, į ką geriausia konkrečiai investuoti, jog šie būtų pasiekti. Pagrindinės investavimo galimybės (priemonės) – vertybiniai popieriai, apimantys akcijas, obligacijas ir investicinius fondus bei materialusis turtas (pavyzdžiui, auksas, sidabras, NT ir kita).

Svarbu pabrėžti, jog vertybiniai popieriai, dėl didesnio likvidumo bei likvidumo, pradedančiajam investuotojui yra tinkamesnis sprendimas, nei materialusis turtas. Ypač ؎ investiciniai fondai, nuo kurių savo kelionę šioje srityje finansų ekspertai naujokus ir ragina pradėti. Investicinius fondus valdo profesionalūs valdytojai, perkantys vertybinius popierius, vertinantys investicijų riziką bei stebintys rinkos tendencijas. Šis sprendimas, jei Jūs esate „žalias“ ir dar tik bandote „apšilti kojas“ šioje srityje, patrauklus ne tik dėl to, jog nereikalauja specifinių žinių iš investuotojo: investicijos gali prasidėti vos nuo keliasdešimt eurų.

Prieš pradedant šį „žaidimą“, būtina suvokti, jog, nesvarbu, apie kokias investicijas kalbama, rizikos išvengti neįmanoma. Negana to, pelningesnė, teoriškai didesnę galimybę uždirbti žadanti investicija ir yra susijusi su didesne rizika. Tai yra – realia galimybe prarasti dalį ar net visus investuotus pinigus.

Kiekvienas mūsų riziką suprantame nevienodai. Jei vienas investuotojas, investicijų vertei sumažėjus, pavyzdžiui, 20 proc., į tai reaguoja visiškai ramiai, tai kitam, priešingai, tokia situacija prilygsta didžiausiai tragedijai. Minėtu atveju, apie racionalių sprendimų, susijusių su investavimu, priėmimą kalbėti yra sudėtinga. Tad, norint išvengti tokių situacijų, derėtų įvertinti asmeninį tolerancijos lygį, kuriam svarbu ne tik subjektyvus mūsų suvokimas, bet ir žemiau pateikti objektyvus kriterijai.

• Turimų santaupų dydis.
• Esamas finansinio saugumo lygis (pavyzdžiui, turimi turto, gyvybės draudimai).
• Reguliariai gaunamų pajamų dydis.
• Turimų finansinių įsipareigojimų dydis
• Kitų turimų išlaidų (per mėnesį) dydis.

Kaip ir buvo minėta, rizikos, kalbant apie investavimą, išvengti negalima, tačiau tam tikrų sprendimų (arba, kalbant šios srities specifiniais terminais – rizikos valdymo būdų), kaip galimus patirti nuostolius sumažinti, yra. Vienas jų – investicijų išskaidymas arba, paprasčiau tariant, skirtingų investavimo priemonių pasirinkimas. Šiek tiek daugiau pasidomėję investicijų tema, tikriausiai žino, jog įprastai, akcijų vertei sumažėjus, obligacijų kaina turėtų padidėti. Tad investuotojams, turintiems ir akcijų, ir obligacijų, akcijų sumažėjimą iš dalies ar net ir visiškai kompensuotų išaugusi obligacijų kaina.

Finansų tarpininkai – tai įmonės, kurių specialistai teikia paslaugas, susijusias su investavimu (tiesioginė komunikacija su vertybinių popierių birža, investuotojų inicijuojamas vertybinių popierių pirkimas/pardavimas, konsultacijos investuotojams aktualiais klausimais ir kita). Profesionaliai, kokybiškai savo darbą atliekančio finansų tarpininko pasirinkimas – vienas iš svarbių veiksnių, tiesiogiai įtakojančių Jūsų investavimo sėkmę.

Prieš atlikdami šį žingsnį, po kurio jau galėsite save išdidžiai vadinti investuotoju, pasidomėkite, kokio dydžio komisiniai bus taikomi, kiek bei iš kokių rinkų įmanomas investicinių produktų pirkimas ir pan. Šią, kaip ir bet kurią kitą informaciją, galite sužinoti iš savo pasirinkto investicijų tarpininko.

Kai atsidarysite vertybinių popierių sąskaitą, beliks į ją pervesti lėšas, kurias paskyrėte investavimui ir, žinoma, pradėti geriausiai poreikius atitinkančių investicijų pirkimą.

Norint, jog investavimas, kaip neretai mėgstama skambiai išsireikšti, leistų pinigams (Jums nieko nedarant!)  uždirbti dar daugiau, į šį procesą būtina žiūrėti atsakingai. Visų pirma – sąžiningai atlikti straipsnyje aptartus „namų“ darbus.