Paskola ir lėšos minimaliems poreikiams

Kuomet kreditorius vertina ar galima paskolos prašytojui išduoti paskolą, yra atsižvelgiama į daugelį niuansų. Pavyzdžiui, ar gaunamos pajamos yra reguliarios, kiek laiko išdirbta paskutinėje darbovietėje, ar yra kitų įsiskolinimų? Vienas iš svarbesnių niuansų yra vadinama „40 proc. taisyklė“. O už jos slypi kitas svarbus veiksnys, lemiantis ar išduoti paskolą – likusios lėšos minimaliems poreikiams. Būtent apie tai šiandien ir pakalbėsime.

Kas yra 40 proc. taisyklė?

40 proc. taisyklė teigia, jog paskolos paraišką pateikusio žmogaus išlaidos ir finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 40 proc. gaunamų pajamų. Jei įsipareigojimai viršija 40 proc. kreditorius paskolos išduoti neturi teisės pagal atsakingo skolinimo nuostatus. Taigi, norint gauti paskolą maksimalus kredito gavėjo mėnesinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos (pagal visus įsipareigojimus) dydis turės būti ne didesnis kaip 40 % asmens tvarių disponuojamųjų mėnesio pajamų.

Į tvarių pajamų sąvoką įeina atlyginimas, pašalpos, socialinės išmokos, neįgalumo, našlaičio pensijos ir pan. Jei pajamos atsispindi Sodros duomenų bazėje, tuomet daugelis kreditorių laiko jas tvariomis ir šios pajamos įtraukiamos skaičiuojant galimybes išduoti paskolą.

40 proc. tai tik dalis didesnės formulės skaičiuojant paskolos išdavimo galimybes. Juk 40 proc. nelygu 40 proc. priklausomai nuo pajamų sumos. Skaičiuojant labai abstrakčiai (neįtraukiant daugiau niuansų), jei žmogus gauna 1000 € pajamų, 40 proc. nuo jo pajamų bus 400 €. Reiškia žmogus gali gauti paskolą, kurios mėnesinė įmoka neviršytų 400 €. Tuo tarpu nuo 500 € gaunamų pajamų sumos 40 proc. jau bus tik 200 €.

Šioje vietoje skaičiuojama kiek per mėnesį nuo pajamų žmogus gali skirti paskolos ir finansinių įsipareigojimų padengimui. Tačiau yra ir kita pusė – kiek lieka pragyvenimui sumokėjus paskolos įmokas?

Lėšos minimaliems poreikiams

Kreditoriai nustato, kokia minimali suma turėtų likti žmogui pragyvenimui, sumokėjus visas kredito įmokas. Įprastai rekomenduojama ir dažniausiai minima suma yra mažiausiai 250 € – kad paskolą pasiėmęs žmogus galėtų patenkinti bent būtinuosius savo poreikius.

Minimali pragyvenimo suma, kuri turėtų likti žmogui sumokėjus visus kredito įsipareigojimus, nėra užfiksuota teisės aktuose, tad kreditoriai ją nustato savo nuožiūra remdamiesi Lietuvos banko rekomendacijomis, atsakingo skolinimo principais ar kitų reguliuojančių institucijų informacija.

Lietuvos bankas atliko kreditus išduodančių įmonių apklausą, kad būtų aiškiau, kokią minimalią pragyvenimo sumą kreditoriai laiko pakankama. Apklausoje dalyvavo 26 respondentai, tarp kurių buvo bankai, kredito unijos, tarpusavio skolinimo platformos ir greitųjų kreditų įmonės veikiančios Lietuvoje

Apklausos rezultatai apibendrinti šiame LB grafike:

250 € / mėn, ar to užtenka žmogui?

Kapi matome iš pateikto apklausos rezultatų grafiko, 54 proc. respondentų nustatę, jog minimali suma turinti likti žmogui pragyvenimui yra 250 € arba didesnė. Tačiau 46 proc. nėra nustatę ribos arba ji yra mažesnė nei 250 €. Tai reiškia, jog kreditoriai į žmogui likusią 100 € / mėn sumą žvelgia kaip į pakankamą. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų?

Jei pažvelgtume į socialinius rodiklius Lietuvoje, jie gerokai didesni:

  • Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) 642 Eur;
  • Vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka per mėnesį 348,2 Eur;
  • Vidutinė senatvės pensija per mėnesį 412,9 Eur;
  • Vidutinis darbo užmokestis (netto) 967,3 Eur;
  • Minimalių vartojimo poreikių dydis vienam asmeniui 260 Eur.

Kadangi nuo 2021-01-01 minimalių vartojimo poreikių dydis vienam asmeniui padidėjo iki 260 Eur, būtent prie šio skaičiaus Lietuvos bankas ir siūlo prisirišti kreditoriams, nustatant minimalų lėšų poreikį. LB taip pat siūlo konkrečią nustatytą minimalią pragyvenimo lėšų ribą įtvirtinti vidinėse kredito davėjo taisyklėse. Tačiau diferencijuoti galima pagal gyvenamąją vietą (pragyvenimo lygis skirtinguose miestuose gali skirtis) ir šeimos narių skaičių.

Nustatant minimalių vartojimo poreikių dydį šeimai, pirmam asmeniui priskiriama 260 €, antram 208 €, trečiam 182 €. Taigi, trijų asmenų šeimai minimalių vartojimo poreikių dydis yra 650 €.

Rekomendacijos teikiantiems paraiškas paskolai

Lietuvos bankas gali teikti rekomendacijas, kreditų davėjai gali nustatyti lėšų minimaliems poreikiams ribas, tačiau niekas geriau nežino jūsų galimybių ir poreikių. Ir niekas nepasirūpins jumis geriau nei jūs pats. Todėl teikiant paraišką paskolai gauti, visada įvertinkite ar pajamos yra pakankamos laiku sumokėti paskolos gražinimo įmoką ir ar likusių pinigų užtenka minimaliems poreikiams patenkinti.

Turėkite finansinę „pagalvę“

Jei iš pajamų atėmus paskolos gražinimo įmoką, sumokėjus įprastus mokesčius ir sunaudojus minimalią sumą pragyvenimui, mėnesio gale liekate su apvaliu 0 kišenėje, tai nėra gerai. Niekada negalite žinoti, kas gali atsitikti. Liga, darbo netekimas, nenumatytos išlaidos – visa tai iš karto išbalansuos biudžetą ir greičiausiai vėluosite, negalėsite gražinti paskolos ir taip užsitraukti dar didesnę bėdą. Todėl skaičiuojant kokio dydžio paskolą galite gauti ir kokią esate finansiškai pajėgus gražinti, visada palikite vietos finansinei „pagalvei“ netikėtiems atvejams.

Ieškokite pigiausio varianto pasiskolinti

Niekada nepasiduokite reklaminiams pasiūlymams, verčiau apsvarstykite visus pasiūlymus ir raskite pigiausią. Tai šiais laikais padaryti itin paprasta. Tereikia pasinaudoti paskolų palyginimo portalais arba pateikti užklausą individualiam paskolos pasiūlymui gauti. Tai netrunka ilgai, tačiau gaunate informaciją iš visų paskolos davėjų ir taip gaunate šansą išsirinkti tikrai pigiausiai jūsų norimą paskolą išduodančią įmonę. O jei skolinatės pirmą kartą, galbūt galite rasti įmonę siūlančią pirmos nemokamos paskolos akciją.

Paskola tapo pernelyg didele našta

Jei visgi neapsiskaičiavote ir pasiskolinus po kelių mėnesių supratote, jog paskolos gražinimo suma tapo pernelyg didele našta, nesikankinkite. Jei negalite gražinti, vėluojate, greičiausiai turite mokėti papildomas vėlavimo palūkanas, papildomus mokesčius už paskolos gražinimo atidėjimą arba taip ilgai negražinate paskolos, jog jos išieškojimas perduodamas antstoliams. Užbėkite tam už akių refinansuodami paskolą.

Refinansavimas – tai paskolos perkėlimas iš vieno tiekėjo pas kitą ar perskaičiuojant grąžinimo laikotarpį ir sąlygas. Pateikus paraišką refinansavimui, galite gauti kreditą mažesnėmis palūkanomis, perskaičiuoti paskolą ilgesniam laikotarpiui, tad mėnesinė įmokos suma sumažės, o tą skirtumą galėsite gauti kaip papildomą paskolą (jei tai būtina). Taigi refinansavimas yra geras būdas susitvarkyti senąjį kreditą išvengiant papildomų išlaidų už vėlavimą.

Ir pabaigai, imdami paskolą turite suprasti, jog jūsų tikslas ne gauti didžiausią įmanomą paskolą, tačiau paskolą, kuri patenkins jūsų poreikius ir padės įgyvendinti tikslą, dėl kurio skolinatės. Tačiau neapsunkins gyvenimo ir paskolos gražinimas netaps našta.

greitas kreditas palyginimas