Vartojimo kreditas – patarimai, kaip protingai pasiskolinti

Jei kelis šimtų eurų galime be galvos sukimo pasiskolinti iš draugų ar greitųjų kreditų kompanijų, tai apie didesnes pinigų sumas jau reikia pagalvoti. Keli tūkstančiai ar keliasdešimt tūkstančių būsto paskola, vartojimo kreditas ar lizingas brangiam pirkiniui, nėra ir neturi būti lemiamas impulsyvių sprendimų.

Nėra gero ar blogo laiko skolintis, yra protingas būdas skolintis. Jei viskas apgalvojama, nėra skubama, neveikiama impulsyviai, tuomet nesvarbu ar šiuo metu šalyje krizė, ar recesija ar laukia uraganas – skolintis galima. Tad šiandien pakalbėsime apie tai kaip reikia skolintis sumaniai, kaip gauti vartojimo kreditą, kuris netaps našta.

  1. Kas yra vartojimo kreditas?
  2. Ką reiškia skolintis atsakingai?
  3. Iš ko skolintis?

 

Kas yra vartojimo kreditas?

Paskolas, kreditus išduoda ne tik bankai, bet ir kitos finansų bendrovės, kartais sunku suprasti, kurioje vietoje baigiasi greitasis kreditas, o kurioje prasideda vartojimo paskola. Dažniausiai intuityviai išskiriame juos pagal sumą – vartojimo kreditas yra įprastai didesnė suma, nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų.

Jei būti konkretiems, pagal Lietuvos banko apibrėžimą, vartojimo kreditas yra „paskola, skirta įvairiems vartotojo poreikiams tenkinti. Dažniausiai ji suteikiama prekėms ir paslaugoms įsigyti (pavyzdžiui, automobiliui, naujam kompiuteriui, kelionei ir pan.). Įprastai, norint gauti vartojimo paskolą, nereikia įkeisti jokio turto.“

Vartojimo kreditas dažnai lyginamas su lizingu, tačiau tarp jų yra keli esminiai skirtumai.

Kam išleidžiami pinigai?

  • Vartojimo kreditas: Pinigai leidžiami savo nuožiūra, nereikia atsiskaityti aas už juos įsigyta.
  • Lizingas: Pinigai skiriami konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti.

Kam išmokami pinigai?

  • Vartojimo kreditas: Išmokami į paskolos gavėjo sąskaitą.
  • Lizingas: Išmokami prekę ar paslaugą teikiančiai įmonei.

Pradinis įnašas

  • Vartojimo kreditas: Nereikia pradinio įnašo.
  • Lizingas: Gali reikėti pradinio įnašo.

Palūkanos

  • Vartojimo kreditas: Įprastai didesnės palūkanos nei lizingo atveju.
  • Lizingas: Įprastai mažesnės palūkanos nei vartojimo kredito atveju.

Ką reiškia skolintis atsakingai?

Apie atsakingo skolinimosi principus esame rašę jau ne kartą. Svarbu suprasti ne tik savo „noriu, reikia“ mintis, bet ir suvokti ar tai „įmanoma, galima, reikalinga ir naudinga“. Bankai bet kreditus išduodančios įmonės žvelgia į tai per matematines formules ir jūsų pajamas.

Tačiau kol svarstote, pabandykite atsakyti į kelis klausimus.

Kokiu tikslu reikia vartojimo paskolos, ar tikrai reikia to, kam ketinama skolintis?

Vartojimo paskola nuo senų laikų įprasta imti ypatingiems pirkiniams ar veiklos. Pavyzdžiui, mokslui, studijoms, gydymui, būsto remontui, atnaujinimui, renovacijai. Tai yra veiksmai, kuriuos atlikus gyvenimo kokybė pagerės. Apskritai, apie visas paskolas reikia galvoti, jog šios privalo pagerinti, o ne pabloginti gyvenimo kokybę.

Priešingai, jei planuojama tiesiog turėti daugiau pinigų ir išleisti juos įvairioms smulkmenoms, naujam telefonui, nereikšmingai kelionei, senų skolų padengimui ar pasipuikavimui prieš draugus – tai tikrai ne tas paskolos tipas. Apskritai tai būtų neatsakingas skolinimasis.

Kiek man kainuos paskola?

Vartojimo paskola kainuoja nemažai, tačiau priklausomai nuo sumos, paskolas išduodančios įmonės, sumos gali būti skirtingos. Tad įsivertinkite, ar suma, kurią reikės gražinti bus „įkandama“ šeimos biudžetui, nepaisant to, jog pagal atsakingo skolinimosi principus, bankui atrodys, jog turėtumėte sugebėti gražinti paskolą su palūkanomis.

Ar galėčiau tokią sumą sutaupyti ar pasiskolinti iš artimųjų (be palūkanų ir mokesčių)?

Jei reikalinga palyginti nedidelė suma neilgam laikotarpiui, pavyzdžiui, kol gausite atlyginimą, ar žinote, jog paskola reikalinga kvalifikacijos kėlimui, po kurio jūsų pajamos išaugs, galbūt verta pasvarstyti apie alternatyvas. Pavyzdžiui, pasiskolinti iš šeimos narių, kurie greičiausiai suteiks paskolą be palūkanų ir bus lankstesni dėl paskolos gražinimo terminų. Žinoma, jei jų gerumu nepiktnaudžiausite.

Kitas variantas – reikiamą sumą susitaupyti. Taupymas apskritai yra geras įprotis, leidžiantis finansiškai tobulėti, skatinantis finansinį raštingumą ir suteikiantis galimybę gyventi patogiau, nesibaiminant dėl savo ateities.

Iš ko skolintis?

Lietuvoje vartojimo kreditus gali suteikti skirtingos finansų institucijos:

  • Komerciniai bankai,
  • Kredito unijos,
  • Vartojimo kredito teikėjai,
  • Tarpusavio skolinimo platformos.

Pasiūlos daug, kaip išsirinkti? Viskas atsiremia į tai, kiek kainuoja paskola, t.y. kiek reikės gražinti palūkanų už pasiskolintą sumą. Jei anksčiau būtų tekę kreiptis į kiekvieną įstaigą, teikti prašymą ir lyginti pasiūlymus, tai šiais laikais viskas paprasčiau.

Palyginti paskolas galima pasinaudojus paskolos skaičiuokle arba dar taip vadinamais paskolų palyginimo puslapiais. Juose tereikia suvesti norimą paskolos sumą ir laikotarpį, per kurį planuojate gražinti paskolą.

Įvedus du skaičius, paskolų palyginimo puslapiuose pateikiama informacija apie teikiamas paskolas skirtingose kompanijose. Jums tereikia palyginti, kokią sumą reikės gražinti ir kreiptis į tą įmonę, kuri siūlo mažiausią paskolos kainą.

Svarbu paminėti, jog paskolos kaina kinta nuo įvairių sudedamųjų. Tad jei nesate tikri, dėl to, kokios tiksliai sumos reikia, pabandykite „pažaisti“ įveskite skirtingas pageidaujamas paskolos sumas, skirtingus laikotarpius ir stebėkite kaip kinta gražinama paskolos suma. Gali pasitaikyti, jog didesnė suma bus pigesnė, nei mažesnė.

Kuomet gilinsitės į tai, kas sudaro paskolos kainą, susidursite su įvairiais terminai. Svarbiausi kalbant apie vartojimo paskolas yra šie:

  • Bendra vartojimo kredito kaina (BVKK) – tai pinigų suma, kurią turėsite sumokėti paskolos teikėjui už naudojimąsi paskola per visą sutarties laikotarpį (palūkanos ir visi su vartojimo paskola susiję mokesčiai).
  • Bendros kredito kainos metinė norma (BKKMN) – tai bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu. Šis dydis padeda palyginti skirtingus pasiūlymus, kai paskolos teikėjui taiko skirtingą kainodarą, pavyzdžiui, mažesnę metinę palūkanų normą, bet didesnius sutarties administravimo mokesčius ir pan.
  • Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma (BVKGMS) – tai bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma, t. y. pinigai, kuriuos pasiskolinote ir turėsite grąžinti, ir visi mokesčiai, kuriuos sumokėsite paskolos teikėjui už suteiktą vartojimo paskolą (palūkanos ir kiti mokesčiai).
  • Metinė palūkanų norma (MPN) – palūkanų norma, išreikšta fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, kasmet taikomu išmokėtai vartojimo kredito daliai.

Plačiau apie vartojimo kreditus ir ką reikia žinoti renkantis, straipsnyje Svarbiausios vartojimo kreditų sąvokos ir aktuali informacija.

Jei norite daugiau informacijos apie vartojimo kreditus, jus turėtų sudominti šis straipsnis: Vartojamoji paskola: ką reikia žinoti prieš ruošiantis imti. Ir galiausiai, skolintis protingai, reiškia domėtis ką ir kodėl skolinatės ir už ką mokate.