Viskas ką turite žinoti apie paskolą žaliąjai energijai

Žalioji elektros energija yra iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama energija. Atsinaujinančiais energijos ištekliais vadinami dėl natūraliai gamtoje vykstančių procesų nuolat atsinaujinantys gamtos ištekliai, tokie kaip saulė, vėjas, vanduo, biomasė ir kt. Iš esmės pagrindinis žaliosios elektros energijos bruožas yra tai, kad ją gaminant į atmosferą patenka daug mažiau kenksmingų medžiagų, nei elektros gamybai naudojant akmens anglį, naftą ar kitus neatsinaujinančius energijos išteklius.

Tad būtent dėl draugiškumo gamtai žalioji elektra kartais dar vadinama švaria ar tvaria elektros energija. Be to, ne veltui iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama energija įprastai vadinama žaliąja elektra – žalia spalva visuotinai siejama su gamta, ji simbolizuoja augimą, gyvastį, atsinaujinimą, harmoniją.

Yra daugybė priežasčių, kodėl tiek Lietuva, tiek kitos pasaulio šalys vis labiau vertina žaliąją elektros energiją. Kelios iš jų:

• Išteklių neišsenkamumas. Žaliosios elektros gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai įprastinius energijos šaltinius, t. y. anglį, naftą, dujas, nurungia savo neribotumu. Tai reiškia, kad nuo žmogaus veiklos šių išteklių rezervai nesikeičia – nesvarbu, kiek sunaudosime, pavyzdžiui, saulės energijos, saulė šviesti nesustos. Taigi, žaliosios energetikos vystymas leidžia veiksmingai dorotis su energijos išteklių baigtinumo grėsme.
• Aplinkos saugojimas. Gaminant elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, į aplinką patenka žymiai mažesnis, nei naudojant iškastinį kurą, CO2 ir kitų kenksmingų medžiagų kiekis. Tai sprendžia šiltnamio efekto problemą, kurios pasekmė – klimato kaita (tirpstantys ledynai, kylantis vandenynų lygis, dažnėjančios stichinės nelaimės, pavyzdžiui, miškų gaisrai, kiti kardinalūs klimato pokyčiai). Be to, tokiu būdu taip pat saugoma žmonių bei gyvūnų kvėpavimo takų sveikata, sukuriamos sąlygos išsaugoti gamtą ateities kartoms.
• Ekonominis augimas. Nors iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama žalioji elektra vis dar yra brangesnė už įprastą elektrą, dėl sparčios technologijų pažangos jos kaina laikui bėgant tampa vis prieinamesnė ir patrauklesnė, o augantis šios elektros vartojimas teigiamai veikia šalies ekonomiką – skatinama vietinė elektros energijos gamyba, kuriamos naujos darbo vietos ir taip didinamas užimtumas bei mažinamos energetinių išteklių importui skiriamos išlaidos.

Tegul elektra dirba jūsų naudai, pasiskolinę žaliajai energijai pastebėsite šiuos privalumus:

• Apsisprendimą tapti gaminančiu vartotoju gali lemti daugybė priežasčių, bet pagrindinės jų yra noras sutaupyti.
• Nepriklausomybę nuo elektros tinklų ir taršos mokesčių bei nepriklausomybė nuo elektros kainų svyravimo.
• Greitas atsiperkamumas.;
• Saulės jėgainių praktiškai nereikia prižiūrėti. Įsigijus ant stogo montuojamą jėgainę, saulės energiją galima naudoti ne tik būsto apšvietimui, bet ir šildymui ar bet kurioms kitoms buities reikmėms, be to, ši investicija sparčiai atsiperka ir yra ilgalaikė.
• Kita priežastis, kodėl gyventojai apsisprendžia pasitelkti saulės elektrinę, yra noras palaikyti tvarius ir gamtai draugiškus sprendimus. Pereinant prie saulės energijos, gerokai sumažinamas anglies dioksido (CO2) pėdsakas. Be to, skaičiavimai rodo, kad viena individuali saulės jėgainė gali padėti sumažinti į aplinką išmetamą CO2 kiekį maždaug 1 tona per metus. Saulės generuojama elektra pelnytai vadinama žalia – jos gaminimo metu nesusidaro tarša ir atliekos, tad prisidedama prie švarios aplinkos bei gamtos išteklių saugojimo ir tausojimo.

Pagrindinė priežastis, kurios vedini gyventojai apsisprendžia įsirengti saulės jėgaines, yra ekonominė. Tai ypatingai pastebima šiuo metu, kai elektros kainos muša rekordus. Skaičiuojama, kad individuali saulės jėgainė gali sumažinti išlaidas už elektrą iki 70 proc. Tuo metu, kai gyventojai elektros nevartoja ar suvartoti nespėja, ji keliauja į ESO tinklą pasaugojimui. Kai saulės jėgainė elektros negeneruoja, pavyzdžiui, vėlai vakare ar naktį, tuomet elektra iš tinklo sugrįžta vartotojui, kuris už tai sumoka tik vadinamąjį elektros energijos „pasaugojimo“ mokestį.

Pavyzdžiui, 4 asmenų šeima, įsirengusi saulės jėgainę, gyvenanti nuosavame name ir per mėnesį suvartojanti apie 400 kWh elektros energijos. Nuo 2022 m. tokios šeimos elektros sąskaita sieks apie 84 Eur/mėn. Jei šeima nuspręstų įsirengti saulės elektrinę ant namo stogo tada viskas atrodytų taip:

• vidutiniškai apie 30 proc., arba 120 kWh, elektros energijos būtų suvartojama momentiškai, jos gamybos metu, tad už šį kiekį mokėti nereikėtų. Už likusių 280 kWh būtų mokama „pasaugojimo“ kaina – 0,05445 Eur/kWh, tad mėnesio elektros sąskaita būtų apie 15 Eur.
• Individualios saulės jėgainės sėkmingai tarnauja 25 metus ir ilgiau, o jų atsipirkimo terminas pastaraisiais metais gerokai sutrumpėjo.
• Valstybė skatina gyventojus tapti gaminančiais elektros vartotojais, skirdama paramą įsirengiantiems saulės jėgaines ant stogo.
• Lietuvos mastu siekiama, kad iki 2030 metų elektrą iš atsinaujinančių šaltinių vartotų kas trečias namų ūkis. Paramos dydis siekia 30 proc. jėgainės įrengimo išlaidų, o pasinaudojus parama atsipirkimo terminas sutrumpėja iki 3-4 metų.

Jėgainės atsiperkamumo laiką lemia keletas faktorių. Vienas jų – namo stogo pasvirimo kampas ir orientacija. Efektyviausiai elektrą generuoja, tad ir atsiperka greičiau, ant pietinio stogo šlaito įrengta jėgainė. Reikšmės turi ir pasirinktas saulės modulių tipas. Taip pat svarbus pagamintos elektros vartojimo grafikas – kuo daugiau jos suvartojama gaminimo metu, tuo mažiau reikia mokėti už „pasaugojimą“, tad ir atsipirkimo laikas trumpėja