Ar gali antstolis areštuoti dovanotą turtą?
Skolos iš fizinių asmenų ar paskolos iš įmonių, kurios buvo imtos, turint tikslą išspręsti tam tikrą problemą ar patenkinti svarbų poreikį, blogiausio scenarijaus atveju, nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų, atveda į anaiptol nemalonią akistatą su antstoliu. Tokiu atveju dažną skolininką apima ne tik baimės jausmas „o kas dabar bus?“, bet ir mintyse pradedama savotiška turimo turto inventorizacija, neretai privedanti ir prie klausimo, ar gali antstolis areštuoti dovanotą turtą? Nepaguosime: faktas, jog kilnojamas ar nekilnojamas turtas kažkada buvo kito asmens nuosavybė, o vėliau, kaip dovana, perėjo ims, nuo šio areštavimo, susidūrus su antstoliu, neapsaugo. Antstolis gali areštuoti įvairų turtą, taip pat – ir dovanotą.
Kas yra antstolis?
Antstolis – tai privatus asmuo arba valstybės tarnautojas, teisingumo ministro paskyrimu įgaliotas vykdyti įstatymais numatytas funkcijas, tai yra – vykdyti teismo sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus. Asmeniui, norinčiam užimti šias pareigas, privalu atitikti žemiau išvardintus kriterijus.
- LR pilietybė.
- Nepriekaištinga reputacija.
- Teisinis aukštasis universitetinis išsilavinimas.
- Ne trumpesnė nei dvejų metų patirtis, dirbant antstolio padėjėju arba ne trumpesnis nei penkerių metų stažas, dirbant su teise susijusį darbą.
- Aukščiau išvardintiems patirties reikalavimams gali būti taikoma išimtis, jei asmuo, norintis eiti antstolio pareigas, yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras arba habilituotas daktaras.
- Visais atvejais būtina laimėti viešąjį konkursą.
Į antstolį yra kreipiamasi tais atvejais, kai, teismo sprendimui įsigaliojus, skolininkas per įstatymo numatytus terminus geranoriškai nesutinka grąžinti priteistos skolos ar įvykdyti kitų numatytų prievolių. Vadinasi, antstolis – savotiška paskutinė „stotelė“ arba paskutinė teisingumo vykdymo instancija. Svarbu pabrėžti, jog, remiantis Civilinio kodekso 606 straipsnio 2 dalimi, į antstolį galima kreiptis per 5 metus nuo sprendimo, priimto teisme, datos.
Koks turtas gali būti areštuojamas, o koks – ne?
Jei turite skolų ir nepavyko jų grąžinti ar prieiti kompromiso su paskolinusiuoju, tačiau valdote tam tikrą turtą, tikėtina, jog asmeniškai teks susipažinti su pastarojo areštu. Tai – terminas, reiškiantis priverstinį nuosavybės teisės į tam tikrą turtą uždraudimą apribojimą, įprastai taikomą tada, kai siekiama garantuoti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą.
Turto areštas gali būti laikinosios apsaugos arba priverstinis.
- Laikinosios apsaugos turto areštas – procedūra, taikoma esant rizikai, jog skolininkas gali nuspręsti elgtis nesąžiningai (pavyzdžiui, vykstant turto dalyboms, perleisti jį trečiajai šaliai).
- Priverstinis turto areštas – procedūra, dažniausiai atliekama antstolio ir beveik visais atvejais susijusi su situacija, kai asmuo turintis finansinių įsipareigojimų, jų nevykdo ir susiduria su skolomis.
Skolininkus visai neguodžiantis teiginys: areštuojamas gali būti beveik visų rūšių skolininkui priklausantis turtas (NT, pinigai). Taip pat – ir dovanotas turtas.
Žinoma, kaip visada, yra ir išimčių. Žemiau pateiktas išmokų sąrašas, kurių, remiantis LR civilinio kodekso 739 straipsniu, antstolis negali areštuoti ir iš jų išieškoti skolos.
- Pinigai, mokami į komandiruotę vykstančiam darbuotojui.
- Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos.
- Laidojimo pašalpos.
- Išeitinės išmokos.
- Kompensacijos, mokamos tais atvejais, kai dėl darbo pobūdžio nukrypstama nuo normalių sąlygų.
- Išmokos vaikams.
- Našlaičių pensijos.
- Išmokos, pašalpos ir kompensacijos, kurios iš valstybės bei savivaldybių biudžetų yra mokamos socialiai nepasiturintiems asmenims.
Kita aktuali informacija dėl dovanoto turto areštavimo
- Reikia pabrėžti, jog, remiantis įstatymais, antstolio areštuoto skolininkui priklausančio turto vertė negali būti didesnė nei išieškoma suma.
- Norint atlikti turto įkainojimą, antstolis turi vadovautis ne tik šio nusidėvėjimu, bet ir rinkos kaina. Kai kuriais atvejais atsižvelgiama ir į skolininko bei skolintojo nuomonę dėl esamos turto vertės. Šiems išreiškus abejonę dėl areštuotino turto nustatytos vertės, antstolis turi paskirti ekspertizę, kurios išvadomis remiantis yra nustatoma galutinė turto vertė.
- Antstoliui areštavus dovanotą ar kitą turtą, skolininkas turi teisę reikalauti arešto panaikinimo. Tiesa, šis pageidavimas, išreikštas kreipimusi į areštą uždėjusi antstolį ar teismą, gali būti patenkintas tik tada, kai tam nebelieka teisinio pagrindo. Paprasčiau tariant, norint pasinaudoti arešto panaikinimo galimybę, pirmiausiai reikia grąžinti skolą.
- Aktualu žinoti, jog antstolis, prieš pradėdamas skolos išieškojimo procesą, turi apie tai informuoti skolininką, išsiųsdamas teismo sprendimo įvykdymo raginimą gražiuoju. Tiesa, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 655 straipsniu, šis žingsnis gali būti praleidžiamas, jei teismo sprendimo įvykdymo terminai yra nurodyti vykdomajame dokumente arba atitinkamuose įstatymuose. Taip pat būtinybės siųsti raginimą nėra, kai kalbama apie skubaus vykdymo bylas, bylas, susijusias su turto konfiskavimu bei 100 Eurų nesiekiančių sumų išieškojimo bylas.
- Tiesa, įstatymais nenumatyta, jog antstolis privalo nurodyti tikslią datą, kada bus uždedamas areštantas ant skolininkui priklausančio turto, nesvarbu, tai būtų dovana ar kitos kilmės/rūšies turtas.
Nepaisant to, apie kokios rūšies turto areštavimą ar kokio dydžio skolą būtų kalbama, Jūs, kaip skolininkas, visada turite stengtis komunikuoti su antstoliu. O, idealiu atveju, dėti visas pastangas, kad turimos skolos nebūtų perduotos šiems teismo sprendimus vykdantiems asmenims. Greitieji kreditai nėra pats geriausias būdas atsiskaityti už kitas skolas, nes jų aukštos palūkanos ir trumpi grąžinimo terminai gali dar labiau pabloginti finansinę padėtį.
