Kaip tinkamai planuoti asmeninius finansus?
Apie taupymą kalbama daug ir dažnai, tačiau ne paslaptis, kad lietuviams, lyginant su kitų ES šalių piliečiais, taupyti sekasi itin sunkiai. Lietuvos banko 2018 m. duomenimis, namų ūkių taupymo norma mūsų šalyje yra neigiama: –0,5 proc. p. Tai reiškia, kad lietuvių išlaidos yra didesnės už pajamas. ES vidurkis yra 10,8 proc. p. Tad akivaizdu – dalis lietuvių neišsiverčia nuo vieno atlyginimo iki kito ir yra priversti skolintis. Tačiau ar visada skolintis – blogai? Kaip protingai leisti pinigus net ir nedaug uždirbant? Tad šiandienos tema – asmeniniai finansai.
- Planuokite biudžetą
- Stebėkite, kur dingsta pinigai
- Paskolų skirtumai
- Greitieji kreditai, paskolos – ne visada blogis
Planuokite biudžetą
Ieškodami informacijos, kaip taupyti, bene visuose šaltiniuose galime rasti patarimą planuoti biudžetą. Anot ekonomistų, nemokėjimas planuoti įstumia į asmenines finansines krizes. Svarbiausia – tinkamai paskirstyti išlaidas į būtinąsias ir nebūtinąsias. Dažniausiai pasitaikančios išlaidos pagal prioritetus:
- Komunaliniai mokesčiai.
- Buto nuomos mokesčiai.
- Kreditų ir paskolų įmokos.
- Maistas.
- Vaikų išlaidos (mokestis už darželį, pietus ir t. t.).
- Kuras.
- Įvairūs pirkiniai (pavyzdžiui, drabužiai, avalynė, baldai, elektronika, buitinė technika ir pan.).
- Pramogos, kelionės.
Suplanavus biudžetą ir iš karto apmokėjus sąskaitas bus aišku, kiek pinigų liko pirkiniams, kelionėms, pramogoms ir kitoms nebūtinosioms išlaidoms.
Jei, pavyzdžiui, atlyginimą gaunate kiekvieno mėnesio 10 dieną, o už buto nuomą mokate mėnesio pabaigoje ir baiminatės, kad nuompinigius galite išleisti, geriau juos išsiimti ir įsidėti į atskirą vokelį.
Planuoti biudžetą padės ir specialios išmaniosios programėlės, pavyzdžiui, „Mano piniginė“. Parsisiųskite kelias, išbandykite ir tuomet nuspręskite, kuri patogiausia ir pasiteisino labiausiai.
Stebėkite, kur dingsta pinigai
Jei ir jūs dažnai ištariate frazę „nežinau, kur dingo pinigai“, reiškia, pats metas imtis veiksmų. Rinkite čekius, stebėkite banko kortelės išrašus. Gal kasdien perkate po kelis puodelius kavos išsinešimui ar neatsispiriate pagundai užeiti į kepyklėlę ar kosmetikos parduotuvę? Pradėję stebėti išlaidas pamatysite, kur buvo galima pataupyti, galbūt net prisidėsite prie vartojimo mažinimo.
Paskolų skirtumai
Paskolos yra įvairių rūšių, atitinkančios skirtingus finansinius poreikius ir tikslus.
- Vienos iš dažniausiai sutinkamų paskolų rūšių yra būsto paskolos, kurios suteikiamos norintiems įsigyti ar renovuoti nekilnojamąjį turtą.
- Automobilio paskolos yra skirtos transporto priemonės įsigijimui.
- Greitosios paskolos, arba vartojimo kreditai, yra populiarios dėl jų greito ir lengvo gavimo proceso, dažnai naudojamos trumpalaikiams poreikiams patenkinti.
- Verslo paskolos padeda finansuoti verslo plėtrą, apyvartinių lėšų papildymą ar naujų projektų pradžią. Be to, yra studentų paskolos, kurios padeda finansuoti aukštojo mokslo studijas.
- Refinansavimo paskolos yra naudojamos jau turimų paskolų sąlygoms pagerinti, sumažinant palūkanų normą ar sujungiant kelias paskolas į vieną.
Greitieji kreditai, paskolos – ne visada blogis
Lietuvos rinkoje vis dar labai populiarios paskolos, greitieji kreditai. Iš esmės paslauga – patogi, nes viskas sutvarkoma internetu, pinigai sąskaitą pasiekia per 15 min., pirmą kartą pasiskolinti bent 30-čiai dienų daugelis kompanijų siūlo nemokamai ir t. t. Tad ištikus bėdai gauti reikiamą sumą galima labai patogiai ir greitai. Tačiau didžioji dalis kredito įstaigų klientų paskolas ima nuolat, vos tik pristigę pinigų, visiškai nepagalvodami apie pasekmes. Bet kuriuo atveju reikėtų įsidėmėti, kad nuolatinis skolinimasis nėra siejamas su racionaliu pajamų planavimus. Greitosios paskolos – tai tarsi gelbėjimosi ratas, padedantis įveikti laikinus finansinius sunkumus. Jei pinigų trūksta nuolatos, reikia ieškoti būdų didinti pajamas.
Taupykite ir venkite spontaniškų pirkinių
Vieni žmonės ilgai svarsto, įsigyti tam tikrą daiktą, ar ne, kiti elgiasi priešingai – pamatę patikusį daiktą nueina ir nusiperka jį. Visa problema, kad tam daiktui mėnesio biudžete nebuvo numatyta pinigų. Tad bandykite atsispirti pagundai įsigyti tai, ko galbūt jums visai nereikia.
Nieko naujo nepasakysime, bet kas mėnesį rekomenduojama atsidėti bent apie 10 proc. pajamų, kad, sugedus automobiliui ar iškritus dančiui netektų sukti galvos, iš kur prasimanyti pinigų.