Kaip apskaičiuojamos metinės palūkanos?

Palūkanos

Ruošiantis imti paskolą, vienas dažniausiai aptariamų ir nagrinėjamų dalykų – palūkanos. Tai vienas pagrindinių elementų, kuris lemia kreditoriaus pasirinkimas, nes kuo didesnės palūkanos, tuo didesnė paskolos kaina. O juk niekas nenori permokėti.

Tad šiandien straipsnyje viskas apie palūkanas. Ką reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį skaičiuojant ir kas yra palūkanų norma?

Kas yra palūkanos?

Terminologija susijusi su paskolų kaina, t.y. palūkanomis nėra sudėtinga. Svarbu suprasti porą dedamųjų dalių – kas yra palūkanos ir kas yra palūkanų norma.

Palūkanos yra „pinigų suma, mokama už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, įsigytus skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą, t. y. sutartyje nustatytas procentas, skaičiuojamas nuo padėto indėlio, suteiktos paskolos dydžio, skolos vertybinių popierių nominaliosios vertės arba perduoto naudotis turto ar kito skolinio reikalavimo vertės.“

Kitaip tariant, palūkanos yra mokestis už naudojimąsi svetimais pinigais. Yra toks posakis, „nemokamas sūris tik pelėkautuose“, tad paprastai nemokamų paskolų nebūna, tik išskirtiniais atvejais, kuomet esate naujas paskolos įmonės klientas (bet ir tai mokate administravimo mokesčius). Nesvarbu, kokioje situacijos, kokioje įstaigoje norėsite gauti paskolą, palūkanas reikės mokėti.

Palūkanų norma – tai palūkanų dydis, už gautą paskolą sumokama suma, kuri išreiškiama procentais nuo investuotos sumos. Dažniausiai skaičiuojamos metinės palūkanos, toks standartas leidžia lengviau palyginti skirtingas paskolas.

Sudėtinės palūkanos

Tai yra palūkanos, kurios skaičiuojamos ne tik nuo pradinės investicijos ar skolos sumos, bet ir nuo visų iki šiol uždirbtų ar sukauptų palūkanų. Kitaip tariant, tai procesas, kai palūkanos pridedamos prie pagrindinės sumos ir tampa naujos sumos dalimi, nuo kurios skaičiuojamos tolimesnės palūkanos. Per laiką investicijos ar skola gali augti eksponentiškai, nes kiekvieno laikotarpio pabaigoje palūkanos skaičiuojamos nuo didesnės sumos. Tai yra vienas iš galingiausių finansinių principų, kuris gali padėti reikšmingai padidinti investicijų grąžą arba, priešingai, padidinti skolų naštą, jei neatsakingai jos valdomos.

Skaičiavimo formulė

Sudėtinių metinių palūkanų norma = (Vertė pabaigoje / Vertė pradžioje) ^ (1 / Metų skaičius) – 1

Kadangi sudėtinės palūkanos auga geometrinės progresijos principu, itin svarbus tampa ilgasis investavimo laikotarpis. Pavyzdžiui, jums investavus 100 eurų ir uždirbant 10% metines palūkanas, po 10 metų bendra jūsų sukaupta sudėtinių palūkanų suma bus:

Bendra sukaupta sudėtinių palūkanų suma = 100 * (1 + 0.1) ^ 10 – 100 = 159.37

Paprastosios palūkanos

Tai yra palūkanos, kurios skaičiuojamos tik nuo pradinės investicijos arba skolos sumos ir jos nesikaupia per laiką. Šis palūkanų tipas yra dažniausiai naudojamas trumpalaikėms paskoloms ar investicijoms, kuriose palūkanos pridedamos tiesiogiai prie pradinės sumos už kiekvieną laikotarpį. Paprastųjų palūkanų formulė yra paprasta: pradinė suma dauginama iš palūkanų normos ir laikotarpio, per kurį palūkanos kaupiasi. Dėl savo paprastumo ir aiškumo, paprastosios palūkanos yra lengvai suprantamos ir prognozuojamos, todėl jos yra populiarios finansiniuose sandoriuose, kur reikalingas greitas ir aiškus palūkanų skaičiavimas. Tačiau, lyginant su sudėtinėmis palūkanomis, paprastosios palūkanos per ilgą laikotarpį suteikia mažesnę grąžą investuotojams.

Kas yra palūkanų istorija?

Nors gali susidaryti įspūdis, jog palūkanos yra šių dienų sugalvotas užmokestis už paskolą, tačiau palūkanų istorija siekia senovės laikus, kuomet dar net nebuvo mums suprantamų pinigų. Mainų visuomenėje palūkanos būdavo matuojamos maistu ar kitomis gerybėmis. Pavyzdžiui, neturi į ką mainytis, o reikia 5 kiaušinių, geras pardavėjas duos 5, bet ateityje turėsi atiduoti kaip už 6.

Vėliau pradėjus cirkuliuoti pinigams, palūkanos pradėtos naudoti išduodant paskolas. Štai pavyzdžiui, Senovės Graikijoje paskolų kaina siekdavo 10-36 procentų metinių palūkanų.

Senovėje finansų rinkos nebūdavo reguliuojamos ir palūkanos buvo milžiniškos. Skolintis būdavo sudėtinga ir brangu, o prasiskolinti ir visko netekti buvo labai lengva. Vienu periodu buvo net atsiradęs terminas „palūkininkas“, reiškiantis žmogus, kuris gyvena vien tam, kad mokėtų palūkanas.

Nuo ko priklauso palūkanų dydis?

Imant paskolą galima pastebėti labai skirtingas palūkanų normas skirtingų paskolų tipams, skirtingi bankai ar kreditoriai taip pat siūlo skirtingas palūkanų normas. O pateikdami paraišką gauti individualų paskolos pasiūlymą taip pat matote skirtingas siūlomas palūkanų normas. O jei dar palygintume kokios buvo kelis ar keliasdešimt metų atgal. Kitaip tariant, palūkanų dydis nuolat kinta priklausomai nuo įvairių situacijų. Kokie yra pagrindiniai niuansai lemiantys palūkanų dydį esamuoju metu?

  • Bazinės palūkanų normos.

Kitaip nei gilioje senovėje, šiais laikais palūkanų normos yra reguliuojamos ir turi „lubas“ bei „grindis“. Palūkanų normas nustato centriniai šalių bankai, taip pat Europoje situaciją valdo Europos Centrinis bankas (ECB), JAV tą daro Federalinė Rezervų sistema (FED).

Centriniai bankai remiasi ekonomikos situacija ir siūlo bazines palūkanų normas. Paprastai nustatomos palūkanų normos priklauso nuo infliacijos, ekonomikos augimo (ar susitraukimo) bei nedarbo lygio.

  • Pasiūla ir paklausa.

Paskolų rinka taip pat reaguoja į pasiūlą ir paklausą. Jei augančioje ekonomikoje yra poreikis skolintis, tuomet palūkanos kyla. Jei niekas nesiskolina ir kredito įstaigos nori įdarbinti pinigus – palūkanos mažėja. Atvirkščiai yra su indėliais – kuomet banke daug indėlių ir niekas nesiskolina, tik neša į banką pinigus – palūkanos itin minimalios. O kai bankui reikia pinigų, tam, kad galėtų išdavinėti paskolas, palūkanos didėja. Tad viskas sukasi viename pasiūlos ir paklausos rate.

  • Kredito reitingas ir rizika.

Kiekvienas bankas ar kredito įstaiga į kiekvieną prašantį paskolos žvelgia individualiai. Ir netgi greitųjų kreditų kompanijos, turi algoritmus, leidžiančius per kelias minutes patikrinti kredito istoriją, reitingą ir nuspręsti ar suteikti jums kreditą ar ne. Kuo didesnė prašoma paskolos suma, tuo rimčiau į tai žiūrima

Paskolos išdavimas yra rizika. Todėl kiekviena kredito įstaiga, remdamasi jūsų informacija, taip pat atsakingo skolinimo principų rėmuose vertina savo prisiimamą riziką. Jei rizika didelė – jums siūloma paskola su didesne palūkanų norma.

Plačiau apie tai, kodėl kredito reitingas ir kredito istorija yra svarbūs siekiant gauti didesnės sumos paskolą rašėme straipsnyje „Norint gauti paskolą geresnėmis sąlygomis, reikia atkreipti dėmesį į kredito istoriją“

Kaip skaičiuojamos palūkanų normos?

Frazė „palūkanų norma“ skamba dažnai, tačiau procentais išreikšta suma kartais atrodo nesuprantama. Pabandykime suprasti, kaip skaičiuojamos metinės palūkanos, pasitelkus pavyzdį.

  1. Jei paskolos suma 1000 eurų, paskola suteikiama 5 metų laikotarpiui, o mokama 10 proc. metinių palūkanų. Reiškia kiekvienais metais sumokama po 100 € palūkanų, o per 5 metus bus sumokėta 500 € palūkanų.
  2.  Jei paskolos suma 2000 eurų ir paskola suteikiama 2 metams, o mokama 10 proc. metinių palūkanų. Tai reiškia, jog bus mokama du metus po 200 € ir viso bus sumokėta 400 €.

Kokios vyrauja paskolų palūkanų tendencijos ?

Šiuo metu paskolų palūkanų tendencijos yra labai įvairios ir priklauso nuo daugelio ekonominių veiksnių. Pasaulio ekonomikos svyravimai, infliacijos lygis, centrinio banko palūkanų normos ir geopolitiniai įvykiai daro didelę įtaką paskolų palūkanų dydžiui. Pastaruoju metu daugelis šalių susiduria su didėjančiomis palūkanų normomis dėl centrinio banko pastangų suvaldyti infliaciją. Tai reiškia, kad vartotojams ir įmonėms tenka mokėti didesnes palūkanas už paskolas, įskaitant būsto, vartojimo ir verslo kreditus. Vis dėlto, kai kuriose rinkose, ypač kur ekonomikos augimas yra stabilus ir infliacija kontroliuojama, palūkanų normos išlieka mažos ir palankios skolintojams. Ateities prognozės rodo, kad palūkanų normos gali toliau kisti priklausomai nuo ekonominės situacijos ir centrinių bankų politikos pokyčių.

Iš ko susidaro komercinių bankų palūkanos normos?

Komercinių bankų palūkanų normos susidaro iš kelių pagrindinių komponentų, kurie kartu lemia galutinę paskolos kainą vartotojams ir verslui:

  • Bazinė palūkanų norma: Tai yra pradinė norma, nustatyta centrinio banko, pagal kurią bankai gali skolintis lėšas. Bazinė palūkanų norma yra svarbiausias veiksnys, nuo kurio priklauso komercinių bankų nustatomos palūkanos. Centrinis bankas keičia šią normą atsižvelgdamas į ekonomikos būklę, infliaciją ir kitus makroekonominius rodiklius.
  • Kredito rizika: Bankai vertina kiekvieno skolininko kredito riziką, t.y. tikimybę, kad skolininkas grąžins paskolą laiku. Aukštesnė kredito rizika paprastai reiškia didesnes palūkanas, nes bankai siekia kompensuoti galimą nuostolį dėl negrąžintų paskolų.
  • Finansavimo sąnaudos: Tai yra banko sąnaudos, susijusios su lėšų skolinimu ar pritraukimu iš kitų šaltinių. Pavyzdžiui, jei bankas turi mokėti didesnes palūkanas už indėlius ar skolas, tai gali lemti didesnes paskolų palūkanas klientams.
  • Administracinės sąnaudos: Tai yra išlaidos, susijusios su paskolų išdavimu, administravimu ir priežiūra. Bankai į savo palūkanų normas įtraukia šias sąnaudas, siekdami užtikrinti pelningumą.
  • Pelno marža: Bankai siekia gauti pelną iš savo teikiamų paskolų. Pelno marža yra skirtumas tarp banko mokamų ir gaunamų palūkanų. Kuo didesnė pelno marža, tuo didesnės palūkanos taikomos paskoloms.
  • Rinkos konkurencija: Konkurencija tarp bankų taip pat turi įtakos palūkanų normoms. Didesnė konkurencija gali lemti mažesnes palūkanų normas, siekiant pritraukti daugiau klientų.

Šie veiksniai kartu sudaro komercinių bankų palūkanų normas, kurios gali skirtis priklausomai nuo ekonominės situacijos, rinkos sąlygų ir individualių banko strategijų.

Kaip galima pastebėti, ta pati palūkanų norma, bet esant skirtingoms sumoms bei skirtingiems laikotarpiams, reiškia, jog sumokama palūkanų suma yra skirtinga. Ir kartais pasiskolinus didesnę sumą, gali sumokėti mažesnes palūkanas.

Būtent šiuos skirtumus svarbu įvertinti skaičiuojant paskolų skaičiuoklėse ir vertinant kuri paskola bus pigesnė.

Rate this post
GAUTI PASKOLOS PASIŪLYMĄ
greitas kreditas palyginimas