Palūkanos ir ką reikia apie jas žinoti?

Palūkanos

Ruošiantis imti paskolą, vienas dažniausiai aptariamų ir nagrinėjamų dalykų – palūkanos. Tai vienas pagrindinių elementų, kuris lemia kreditoriaus pasirinkimas, nes kuo didesnės palūkanos, tuo didesnė paskolos kaina. O juk niekas nenori permokėti.

Tad šiandien straipsnyje viskas apie palūkanas. Ką reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį skaičiuojant ir kas yra palūkanų norma?

  1. Kas yra palūkanos?
  2. Palūkanų istorija
  3. Nuo ko priklauso palūkanų dydis?
  4. Kaip skaičiuojamos palūkanų normos?

Kas yra palūkanos?

Terminologija susijusi su paskolų kaina, t.y. palūkanomis nėra sudėtinga. Svarbu suprasti porą dedamųjų dalių – kas yra palūkanos ir kas yra palūkanų norma.

  • Palūkanos.

Pagal investavimo žodynėlį, palūkanos yra „pinigų suma, mokama už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, įsigytus skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą, t. y. sutartyje nustatytas procentas, skaičiuojamas nuo padėto indėlio, suteiktos paskolos dydžio, skolos vertybinių popierių nominaliosios vertės arba perduoto naudotis turto ar kito skolinio reikalavimo vertės.“

Kitaip tariant, palūkanos yra mokestis už naudojimąsi svetimais pinigais.

Yra toks posakis, „nemokamas sūris tik pelėkautuose“, tad paprastai nemokamų paskolų nebūna, tik išskirtiniais atvejais, kuomet esate naujas paskolos įmonės klientas (bet ir tai mokate administravimo mokesčius). Nesvarbu, kokioje situacijos, kokioje įstaigoje norėsite gauti paskolą, palūkanas reikės mokėti.

  • Palūkanų norma.

Palūkanų norma – tai palūkanų dydis, už gautą paskolą sumokama suma, kuri išreiškiama procentais nuo investuotos sumos. Dažniausiai skaičiuojamos metinės palūkanos, toks standartas leidžia lengviau palyginti skirtingas paskolas.

Palūkanų istorija

Nors gali susidaryti įspūdis, jog palūkanos yra šių dienų sugalvotas užmokestis už paskolą, tačiau palūkanų istorija siekia senovės laikus, kuomet dar net nebuvo mums suprantamų pinigų. Mainų visuomenėje palūkanos būdavo matuojamos maistu ar kitomis gerybėmis. Pavyzdžiui, neturi į ką mainytis, o reikia 5 kiaušinių, geras pardavėjas duos 5, bet ateityje turėsi atiduoti kaip už 6.

Vėliau pradėjus cirkuliuoti pinigams, palūkanos pradėtos naudoti išduodant paskolas. Štai pavyzdžiui, Senovės Graikijoje paskolų kaina siekdavo 10-36 procentų metinių palūkanų.

Senovėje finansų rinkos nebūdavo reguliuojamos ir palūkanos buvo milžiniškos. Skolintis būdavo sudėtinga ir brangu, o prasiskolinti ir visko netekti buvo labai lengva. Vienu periodu buvo net atsiradęs terminas „palūkininkas“, reiškiantis žmogus, kuris gyvena vien tam, kad mokėtų palūkanas.

Nuo ko priklauso palūkanų dydis?

Imant paskolą galima pastebėti labai skirtingas palūkanų normas skirtingų paskolų tipams, skirtingi bankai ar kreditoriai taip pat siūlo skirtingas palūkanų normas. O pateikdami paraišką gauti individualų paskolos pasiūlymą taip pat matote skirtingas siūlomas palūkanų normas. O jei dar palygintume kokios buvo kelis ar keliasdešimt metų atgal. Kitaip tariant, palūkanų dydis nuolat kinta priklausomai nuo įvairių situacijų. Kokie yra pagrindiniai niuansai lemiantys palūkanų dydį esamuoju metu?

  • Bazinės palūkanų normos.

Kitaip nei gilioje senovėje, šiais laikais palūkanų normos yra reguliuojamos ir turi „lubas“ bei „grindis“. Palūkanų normas nustato centriniai šalių bankai, taip pat Europoje situaciją valdo Europos Centrinis bankas (ECB), JAV tą daro Federalinė Rezervų sistema (FED).

Centriniai bankai remiasi ekonomikos situacija ir siūlo bazines palūkanų normas. Paprastai nustatomos palūkanų normos priklauso nuo infliacijos, ekonomikos augimo (ar susitraukimo) bei nedarbo lygio.

  • Pasiūla ir paklausa.

Paskolų rinka taip pat reaguoja į pasiūlą ir paklausą. Jei augančioje ekonomikoje yra poreikis skolintis, tuomet palūkanos kyla. Jei niekas nesiskolina ir kredito įstaigos nori įdarbinti pinigus – palūkanos mažėja. Atvirkščiai yra su indėliais – kuomet banke daug indėlių ir niekas nesiskolina, tik neša į banką pinigus – palūkanos itin minimalios. O kai bankui reikia pinigų, tam, kad galėtų išdavinėti paskolas, palūkanos didėja. Tad viskas sukasi viename pasiūlos ir paklausos rate.

  • Kredito reitingas ir rizika.

Kiekvienas bankas ar kredito įstaiga į kiekvieną prašantį paskolos žvelgia individualiai. Ir netgi greitųjų kreditų kompanijos, turi algoritmus, leidžiančius per kelias minutes patikrinti kredito istoriją, reitingą ir nuspręsti ar suteikti jums kreditą ar ne. Kuo didesnė prašoma paskolos suma, tuo rimčiau į tai žiūrima

Paskolos išdavimas yra rizika. Todėl kiekviena kredito įstaiga, remdamasi jūsų informacija, taip pat atsakingo skolinimo principų rėmuose vertina savo prisiimamą riziką. Jei rizika didelė – jums siūloma paskola su didesne palūkanų norma.

Plačiau apie tai, kodėl kredito reitingas ir kredito istorija yra svarbūs siekiant gauti didesnės sumos paskolą rašėme straipsnyje „Norint gauti paskolą geresnėmis sąlygomis, reikia atkreipti dėmesį į kredito istoriją“


Kaip skaičiuojamos palūkanų normos?

Frazė „palūkanų norma“ skamba dažnai, tačiau procentais išreikšta suma kartais atrodo nesuprantama. Pabandykime suprasti, kaip skaičiuojamos metinės palūkanos, pasitelkus pavyzdį.

  1. Jei paskolos suma 1000 eurų, paskola suteikiama 5 metų laikotarpiui, o mokama 10 proc. metinių palūkanų. Reiškia kiekvienais metais sumokama po 100 € palūkanų, o per 5 metus bus sumokėta 500 € palūkanų.
  2.  Jei paskolos suma 2000 eurų ir paskola suteikiama 2 metams, o mokama 10 proc. metinių palūkanų. Tai reiškia, jog bus mokama du metus po 200 € ir viso bus sumokėta 400 €.

Kaip galima pastebėti, ta pati palūkanų norma, bet esant skirtingoms sumoms bei skirtingiems laikotarpiams, reiškia, jog sumokama palūkanų suma yra skirtinga. Ir kartais pasiskolinus didesnę sumą, gali sumokėti mažesnes palūkanas.

Būtent šiuos skirtumus svarbu įvertinti skaičiuojant paskolų skaičiuoklėse ir vertinant kuri paskola bus pigesnė.