Finansinis raštingumas praktikoje: kaip išmokti tvariai valdyti finansus?

Finansinio raštingumo sąvoką girdime gana dažnai, tačiau nebandome pasitikrinti, kiek gi realių finansų valdymo įgūdžių turime, o ir nesistengiame pradėti efektyviau tvarkyti savo finansų. Tyrimų duomenimis, net 56 proc. žmonių stinga elementarių finansų valdymo žinių. Finansinio raštingumo lygis itin žemas tarp vidurinį ir žemesnį išsilavinimą turinčių žmonių.

Finansinis (ne)raštingumas

Pastebima, kad neraštingi finansų srityje žmonės dažnai daro kertinių klaidų leisdami pinigus plačiąja prasme. Daugelis jų linkę ignoruoti finansines problemas ir abejingai laukti, kol „likimas pats viską sudėlios į vietas“.

Finansiškai neraštingi žmonės:

  • beveik arba visiškai neturi santaupų;
  • gyvena nuo vienos algos iki kitos;
  • turi vis didėjančių skolų bagažą;
  • neplanuoja savo pirkinių ir apskritai biudžeto;
  • niekaip neinvestuoja ir tuo apskritai nesidomi;
  • nesirūpina asmeniniais finansais senatvėje;
  • dažniau naudojasi brangiomis skolinimo alternatyvomis – atsiskaito kreditine kortele, ima kreditus, perka įvairius daiktus išsimokėtinai ir pan.;
  • prasčiau valdo skolas, neįvertina paskolos ir kreditų niuansų ir kt.

Tad daugelis iškart paklaus, kur ir kaip mokytis finansinio raštingumo? Šiais interneto laikais galimybių – kaip niekada daug. Galime skaityti straipsnius, elektronines knygas, žiūrėti garsiausių ekonomistų vaizdo įrašus, lankytis konferencijose, seminaruose ir t. t. Tereikia turėti tikslą išsivaduoti iš finansinio nuosmukio bei noro keisti situaciją.

Svarbu laikytis svarbiausios taisyklės

Planuojant finansus (nesvarbu, ar asmeninius, ar versle), reikia laikytis vienos senos kaip Žemė taisyklės: išlaidos neturi viršyti pajamų, t. y. išleisti turime mažiau, nei uždirbame, arba atvirkščiai: uždarbis turi būti didesnis nei išlaidos. Jei nepavyksta nė kiek sutaupyti, nėra ir ko diskutuoti apie investavimą ar asmeninių finansų valdymą.

Jei vis nepavyksta atsidėti nė kiek pinigų, reiškia, reikėtų arba apkarpyti išlaidas, arba paieškoti alternatyvų, kaip daugiau uždirbti. Vieniems puikiai sekasi taupyti: jie randa būdų taupyti ir apkarpyti išlaidas taip, kad aplinkiniams belieka tik stebėtis. Kiti jokiu būdu nenori atsisakyti dabartinio komforto, tad susiranda geriau apmokamą darbą ar imasi papildomos veiklos.

Kiekvienas euras svarbus

Prie finansinio raštingumo ugdymo prisideda nuostata, jog kiekvienas euras svarbus, todėl geriau planuoti ir taupyti sekasi „pasveriantiems“ pirkinius. Dar svarbesnis patarimas – neužkibti ant akcijų kabliuko. Net jei daiktas parduodamas tikrai pigiai, įvertinkite, kiek jis jums būtinas ir kiek realiai turėsite iš to daikto naudos. Jei kyla nors menkiausia dvejonė, geriau prekės nepirkti, o tuos pinigus dėti į taupyklę (pervesti į atskirą taupomąją sąskaitą). Labai padeda įsivaizdavimas, kas esate pensininkas ar studentas: ar ir turėdami mažai pinigų, vis tiek pirktumėte tą daiktą?

Amžini patarimai einant į parduotuvę – eiti pavalgius, su sąrašu, o jau stovint prie kasos dar kartelį peržiūrėti pirkinių krepšelį ir patikrinti, ar jame nėra nebūtinų pirkinių, kurie neteikia jokios naudos, o tik plonina piniginę. Prie pastarųjų priskiriami loterijos bilietai, užkandžiai, alkoholiniai gėrimai, bulvarinis skaitalas ir pan.