Kredito rizika: kas tavęs laukia, imant paskolą?

Pradedant analizuoti šią sudėtingą, tačiau iš tiesų aktualią temą, pirmiausia derėtų išsiaiškinti, ar žinote, kas yra kredito rizika? Kredito rizika – tai finansinė grėsmė (rizika), reiškianti, jog skolos gavėjas (fizinis, juridinis asmuo, valstybė), dėl tam tikrų aplinkybių negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, įvardintų su kreditoriumi (bankas, kitos kredito įstaigos, investuotojai) sudarytoje sutartyje. Kredito rizika ir jos valdymas aktualus ne tik kalbant apie paskolas fiziniams ar juridiniams asmenims, bet ir tokias finansines priemones, kaip skolos vertybiniams popieriams, garantijoms ir kita.

Žinoma, kredito rizika yra labai svarbi ir patiems skolininkams, kuriems, susidūrus su negalėjimu vykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, yra taikomos ir atitinkamos sankcijos: delspinigiai, užstatyto turto netekimas ir kita.

Priklausomai nuo kilmės ir turimiems finansiniams įsipareigojimams daromo poveikio, kredito rizika yra skirstoma į kelias atskiras rūšis.

Numatytoji rizika (angl. „Default risk“)

Tai – rizika, jog skolininkas tinkamai  nevykdys sutartyje numatytų įsipareigojimų. Paprastai tariant – neatliks mokėjimų nustatytu laiku. Pavyzdžiui, įmonei bankrutavus, ji nebegali grąžinti bankui paskolos.

 Emitento rizika (angl. „Issuer risk“)

Rizika, reiškianti, jog vertybinių popierių emitentas (tai yra – ekonominis subjektas, į rinką leidžiantis vertybinius popierius), negalės vykdyti įsipareigojimų. Pavyzdžiui, emitentas, nesvarbu, tai būtų įmonė ar valstybė, negali mokėti palūkanų už išleistas obligacijas ar šias išpirkti.

 Koncentracijos rizika (angl. „Concentration risk“)

Rizika, kylanti tais atvejais, kai didelę dalį paskolų ar investicijų sieja ryšiai su tuo pačiu skolininku, pramonės šaka, geografiniu objektu. Pastarajam susidūrus su finansiniais sunkumais, natūralu, grėsmė patirti didelius nuostolius kyla ir kreditoriui. Pavyzdžiui, kredito įstaigai, besiorientuojančiai į paskolas NT sektoriuje, šiame kilusi krizei, tai automatiškai reiškia ir finansinius nuostolius kreditoriui.

Prekybos partnerio kredito rizika (angl. „Counterparty risk“)

Tai – rizika, jog viena iš sandorio šalių negalės vykdyti savo dalies sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Šalies (angl. „Country risk“) arba vadinamoji suvereniteto rizika (angl. „Sovereign risk“)

Tai – rizika, kylanti tada, kai valstybė, dėl nepalankiai susidėliojusių ekonominių ar politinių priežasčių, nebegali įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Pavyzdžiui, šaliai paskelbus nemokumą, pastaroji negrąžina turimų skolų užsienio kreditoriams.

Perdavimo rizika (angl. „Transfer risk“)

Tai – rizika, neatsiejama nuo galimų apribojimų, galinčių kilti pervedant lėšas tarp valstybių dėl kapitalo kontrolės, valiutos apribojimo ar kitų priežasčių. Pavyzdžiui, įmonė, kuri  investuoja į užsienio rinką,  gauto pelno negali pervesti į savo šalį dėl tam tikrų vyriausybės nustatytų apribojimų.

Operacinė kredito rizika (angl. „Operational credit risk“)

Tai – kreditoriui sukelti nuostolius galinti rizika, kylanti dėl tokių priežasčių, kaip, pavyzdžiui,  techninės problemos, darbuotojų aplaidumas (vadinamasis žmogiškasis faktorius) ir kita.  Pavyzdžiui, susidūrus techniniais nesklandumais, kliento kreditingumo vertinimas buvo atliktas netinkamai. To rezultatas –  paskolos suteikimas nepatikimam/finansiškai nepajėgiam tinkamai vykdyti įsipareigojimų klientui. O tai automatiškai reiškia ir didesnę kredito riziką. 

Siekiant, jog kredito rizika, kuri, akivaizdu, yra grėsmė tiek kreditoriui, tiek ir skolininkui, liktų nepasitvirtinusia teorine galimybe, labai svarbus etapas – kredito rizikos vertinimas. Egzistuoja net sudėtingi kredito rizikos vertinimo modeliai, kurie žmonėms, neturintiems finansinio išsilavinimo, gali pasirodyti nesuprantami. Tačiau, su pagrindiniais kredito rizikos vertinimo etapais, kuriuos tolimesnėje teksto dalyje pasistengsime paaiškinti suprantamai, pravartu susipažinti tiek dėl bendro išprusimo, tiek ir, žinoma, ketinant imti paskolą.

 Potencialaus paskolos gavėjo (fizinio asmens, juridinio asmens, įmonės) įvertinimas

Šiame etape, priklausomai nuo to, vertinamas subjektas yra fizinis asmuo, įmonė ar valstybė, analizuojamai tokie kriterijai, kaip, pavyzdžiui, kredito istorija, esama finansinė padėtis, veiklos sritis, politinis stabilumas ir kita.

Kredito reitingo taikymas

Šio etapo niuansai, konkrečiai – kredito reitingo priskyrimas, priklauso nuo to, kalbama apie fizinį asmenį, įmonę ar valstybę. Pavyzdžiui, fizinių asmenų kreditingumas yra skirstomas į žemiau išvardintas rizikos klases, reiškiančias, ar konkrečiam subjektui suteikti paskolą yra saugu ir kaip saugu.

• A (aukštas patikimumas)
• B (aukštesnis nei vidutinis patikimumas)
• C (vidutinis patikimumas)
• D (žemas patikimumas)
• E (įsipareigojimų nevykdymas)

Įmonės finansinių rodiklių analizė

Kalbant apie juridinių asmenų kredito rizikos vertinimą, dėmesys skiriamas tokiems pagrindiniams rodikliams, kaip:

• įmonės turimų skolų ir kapitalo santykis;
• palūkanų padengimo koeficientas, parodantis, kiek kartų įmonė galėtų padengti norimo dydžio paskolos palūkanas iš savo pelno;
• grynųjų pinigų srautai, iliustruojantys faktą, ar pastarųjų pakaktų įmonės turimų skolų padengimui.

 Užstato ir garantijų vertinimas

Siekiant sumažinti riziką, jog skolininkas gali būti nepajėgus grąžinti pinigų, kreditorius gali nustatyti užstato, pavyzdžiui, NT, įrangos, transporto priemonių, vertybiniai popierių būtinybę. Logiška: kuo didesnės vertės yra užstatas, tuo mažesnė rizika kreditoriui tenka.

Makroekonominių be kitų išorinių veiksnių analizė

Nepriklausomai nuo to, jog, atlikus potencialaus kredito gavėjo analizę, pastarasis atrodo finansiškai stabilus, kredito riziką padidinti gali ir tokie išoriniai veiksniai, kaip:

• Ekonomikos krizė;
• Palūkanų normų pokyčiai;
• Infliacija ir valiutų svyravimai;
• Konkrečiam verslo sektoriui aktualios tendencijos, pavyzdžiui, naftos kainų kritimas.

 Kredito sąlygų nustatymas ir sprendimo priėmimas

Įvertinus, jog potencialus paskolos gavėjas atitinka nustatytus reikalavimus, kreditorius priima galutinį sprendimą dėl paskolos suteikimo ir paruošia individualias sąlygas, priklausančias nuo skolininko rizikos lygio.

Žemiau aptariami kredito rizikos valdymo principai – vienas svarbiausių veiksnių, padedančių kreditoriams užtikrinti maksimalų finansinį stabilumą bei sumažinti  potencialiai galimus nuostolius.

Kredito rizikos identifikavimas

Prieš priimant teigiamą sprendimą dėl paskolos suteikimo ar lėšų investavimo, pasitelkus kiek įmanoma įvairesnius analizės metodus, įvertinamos galimos rizikos, susijusios su potencialiu skolininku ar projektu.

Kredito rizikos vertinimas ir klasifikavimas

Atsižvelgiant į skolininkų mokumo lygį, finansinę būklę, verslo modelį bei ekonomines sąlygas, rizika skirstoma  į lygius. Įprastai – žemą, vidutinį, aukštą.

Diversifikacija

Tai – vadinamojo kredito „portfelio“ paskirstymas skirtingoms pramonės šakoms, geografiniams  regionams bei skolininkams, siekiant išvengti per didelės priklausomybės nuo vieno sektoriaus ar skolininko ir su tuo susijusios didesnės rizikos.

 Optimaliausio užstato ar kitų garantijų nustatymas

Užstatas, kaip, pavyzdžiui, NT ar vertybiniai popieriai, taip pat – kredito draudimas bei įvairios kitos galimos garantinės priemonės prisideda prie mažesnės rizikos skolininko nemokumo atveju.

Kredito limitų nustatymas

Siekiant sumažinti koncentracijos riziką, maksimalus vienam skolininkui ar sektoriui suteikiamas paskolos dydis yra ribojamas

Nuolatinė kredito gavėjo rizikos stebėsena ir kontrolė

Net ir pasirašius paskolos sutartį, finansų įstaigos, pasitelkdamos tam tikrus sprendimus, nuolat seka skolininko finansinę situaciją, taip siekiant laiku pastebėti ankstyvuosius nemokumo požymius.

Konkrečios kredito išdavimo procedūros bei politikos laikymasis

Siekiant, jog būtų kryptingai laikomasi kredito suteikimo ir tolimesnės kontrolės taisyklių, yra pasitelkiami tam tikri vidinės kontrolės mechanizmai. Tai – svarbi sąlyga, norint sumažinti kredito riziką.

Apgalvoti sprendimai, pasitelkiami, skolininkui susidūrus su mokumo problemomis

Jei kredito gavėjas susiduria su finansiniais sunkumais, trukdančiais tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus, jam gali būti pasiūlyti tokie sprendimai, kaip, pavyzdžiui, paskolos įmokų atidėjimas,  paskolos termino pratęsimas, šiandien sparčiai populiarėjantis kredito refinansavimas ir pan. Tais atvejais, kai skola tampa beviltiška, pradedamas skolų išieškojimo procesas.

Paskolos fiziniams asmenims yra laikomos rizikingomis ir jas reglamentuoja ne vienas teisės aktas. Lietuvoje vartojimo kreditų išdavimą reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas, o nuo 2017 metų liepos 1 d. įsigaliojo ir Būsto kreditų reglamentavimas. Šiuos reglamentus prižiūri Lietuvos bankas.

Paskolų tipai, kurie pagal reglamentą yra Lietuvos banko kontroliuojama sritis yra mažiau rizikingi, nes LB prižiūri abiejų pusių teises ir pareigas, gali spręsti ginčus. Todėl itin svarbu įsitikinti, jog paskolą žadanti išduoti įmonė turi reikiamas licenzijas verstis tokia veikla ir yra Lietuvos banko prižiūrima.

Anot specialistų, dažnai blogi sprendimai yra daromi tuomet, kai skubama arba paskola gali būti suteikta akimirksniu. Labiau rizikingomis laikomos paskolos, kurios išduodamos internetu, tą pačią dieną arba kaip skelbia reklamos – per 15 min. Psichologiškai tai labai lengvas sprendimas, niekas nemato, niekas neklausia paskolos ėmimo motyvų ir nereikia teisintis net pačiam sau – tiesiog yra galimybė ir ja naudojamasi, t.y. imama greita paskola. Tuo tarpu mažiau rizikuojama paimti per daug ar paimti nereikalingą paskolą tuomet, kai reikia susitikti įmonės skyriuje arba paskolos svarstymas užtrunka ilgiau nei 15 min (pvz., tarpusavio skolinimosi platformose). Turint ilgesnį laiko tarpą, leidžiama susigulėti mintims, galbūt dingsta impulsyvaus sprendimo priežastys ir pasikeičia motyvacija. Turint daugiau laiko, galima pakeisti paskolą ar jos atsisakyti. Ir apskritai, paskolos ėmimas neturėtų būti skubos darbas.

Vartojimo kredito įstatymas numato galimybę, priklausomai nuo situacijos per 2 ar 14 dienų atsisakyti kredito nemokant palūkanų. Žinoma, paskolą reikės gražinti iš karto. Tai tarsi vartotojų teisių įstatyme numatyta galimybė netinkamą pirkinį gražinti pardavėjui. Impulsyviai paėmus paskolą ir susivokus, jog jos visiškai nereikia, galima ją gražinti ir taip išvengti palūkanų mokėjimo. Gali būti ir tokia situacija, kuomet paimta paskola padėjo itin greitai išspręsti finansines bėdas ir pinigai į piniginę „atplaukė“ su kaupu – tad kam delsti ir jų negrąžinti iš karto? Tereikia susipažinti su šią įstatymų numatyta galimybe ir ja naudotis.

Net ir standartinės paskolų išdavimo sutartys yra sunkiai „įkandamos“ teisinio išsilavinimo neturinčiam žmogui. Todėl sunku suvokti ir suprasti kas jose parašyta ir kokie „kabliukai“ ten sudėti. Kita vertus, savo garbingą vardą ir prekinį ženklą sauganti įmonė niekada nepuls apgaudinėti klientų prirašydama į sutartis jiems itin nepalankių punktų. Todėl save gerbiančios paskolų išdavimo įmonės visuomet gerbs įstatymą ir klientą. Taigi renkantis kur imti paskolą, reikėtų pasidomėti įmonės reputacija – tai išties padės pasirinkti teisingai.

Žiūrint iš paskolos gavėjo perspektyvos, daugelis paskolų yra apsaugotos Vartojimo kreditų įstatymų ir paskolos atidavimas yra reglamentuotas, iš nemokių klientų skola yra išieškoma per tiesmą. Teismo procedūra lengvesnė kuomet yra užstatas, pvz., nekilnojamasis turtas. Žinoma, klientui tai rizika prarasti užstatytą ir įkeistą turtą. Ypač tai skaudu, kai dalis paskolos jau buvo gražinta. Tačiau rizikingiausiu pripažįstamas vekselis.

Vekselis yra finansinis dokumentas, kuris įpareigoja vieną šalį (vekselio davėją) sumokėti tam tikrą pinigų sumą kitai šaliai (vekselio gavėjui) tam tikru nurodytu laiku arba pagal tam tikrą sąlygą. Vekselis gali būti naudojamas kaip mokėjimo priemonė arba kredito priemonė. Paskolos su vekseliu suteikia tam tikrų pranašumų, tokių kaip teisinis įsipareigojimas ir galimybė jais prekiauti, tačiau jie taip pat gali turėti tam tikrų trūkumų, pavyzdžiui, galimas sudėtingumas ir rizika, susijusi su vekselių nemokėjimu.

Pavėlavus gražinti paskolą, jis iš karto gali būti nešamas notarui ir perduodamas antstoliams. Taigi neatsargumas ar išsiblaškymas gali kainuoti daug.