Infliacija, paskolos ir finansai: kokio efekto sulauksime?

Infliacija

Kas atsitinka, jei turime paskolą, o infliacija kyla neregėtais tempais? Kuo susijusi infliacija ir paskolos? Kokį efektą apskritai infliacija daro mūsų finansams ir ar mes prarandame pinigus, o gal kaip tik galime iš to uždirbti? Pabandysime trumpai visa tai aptarti.

Kas yra infliacija?

Pagal Lietuvos banko apibrėžimą:  „Infliacija parodo bendrojo kainų lygio augimą šalyje per tam tikrą laikotarpį – mėnesį, ketvirtį ar metus. Infliacijai matuoti naudojamas vartojimo prekių ir paslaugų krepšelis, kuris reprezentuoja vidutinę šalies namų ūkių vartojimo išlaidų struktūrą. Bėgant laikui vienų prekių kainos kyla, kitų – krinta. Tačiau infliacija reiškia, kad kyla bendra vartojimo prekių ir paslaugų statistinio krepšelio kaina.“

Metinė infliacija Lietuvoje kyla sparčiai, gruodžio mėnesį jį buvo 10,6 proc., sausį 12,4 proc. Tai pakankamai dideli skaičiai, jog keltų susirūpinimą net ir nesidomintiems finansais. Didelę infliaciją netrunkame pajusti savo pačių pinigine. Kur pasisuksi kyla kainos ir specialistai sunkiai komentuoja ar prognozuoja, kada galima tikėtis jų mažėjimo.

Vis dėlto augančios kainos nėra neįprastas reiškinys ir ekspertai teigia, kad kiekvienais metais jos turėtų nuolat augti – tai sveikos, augančios ekonomikos ženklas. Tuo tarpu šiais metais jau buvo tikimasi, kad infliacija bus didesnė dėl ekonomikos atsigavimo po pandemijos ir valstybės politikos.

Su augančia infliacija susiduria ne vien Lietuva, infliacija didėja tiek Europoje, tiek JAV, tiek Azijos šalyse.

Tačiau piniginei kenkianti infliacija atsiranda tada, kai kainos kasmet auga, o specialistai jau skambina pavojaus varpais, kad aukštesnės kainos kelia grėsmę ir darbo vietų išlaikymui, ir ekonomikos augimui.

Pabandykime pažvelgti, kas laimi ir kas pralaimi dėl didėjančios infliacijos.

Kam naudinga didėjanti infliacija?

Nors bendra nuostata yra, jog infliacija yra blogas reiškinys ekonomikai ir pragyvenimui, tačiau visgi yra pora situacijų, kuomet infliacija pasirodo esanti naudinga.

Fiksuotų palūkanų paskolos

Kiekvienas, turintis didelių fiksuotų palūkanų skolų, pavyzdžiui, hipotekos, būsto paskolos, gauna naudos iš didesnės infliacijos. Šios palūkanų normos yra užfiksuotos visą paskolos galiojimo laikotarpį, o tai reiškia, kad jos nesumažės dėl infliacijos. Būsto nuosavybė taip pat gali būti natūrali apsauga nuo infliacijos, atsižvelgiant į tai, kad ilgainiui namai yra vertingesni.

Tie, kas ėmė fiksuotų palūkanų paskolą, mokės nuvertėjusia valiuta. Ta pati suma, kuri prieš metus atrodė didelė, dėl besikeičiančios vertės sampratos bei kylančio atlyginimo, santykinai darys mažesnę įtaką šeimos biudžetui.

Akcijos

Akcininkai gauna tam tikrą apsaugą nuo infliacijos, nes tie patys veiksniai, kurie kelia prekių bei pasaugų kainą, kelia ir įmonių vertę. Tuo tarpu įmonės gali pakelti kainas, kad apsaugotų savo pelningumą nuo infliacijos, tačiau kai kurios įmonės turi mažesnes pelno maržas, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos, maisto ir gėrimų pardavimo vietose.

Teoriškai akcijų vertė kinta tiesiogiai ir proporcingai infliacijai. Kai visas kainas ir atlyginimus padvigubinate, padvigubinate pelną ir iš esmės padvigubinate akcijų vertę.

Taigi, jei esate įsigiję kokių nors akcijų (geriau ne prabangos prekinių ženklų), tai tikėtina, akcijų vertės kilimas „išlygins“ kylančią infliaciją ir jūs ne tik kad nieko neprarasite, bet ir tikėtina uždirbsite.

Investicijos į žaliavas

Žaliavų kainos sutampa su infliacijos lygiu. Sandėliuojamų prekių, tokių kaip auksas, pirkimas gali būti gera apsauga nuo infliacijos.

Kai kurie investuotojai palygino kriptovaliutas, tokias kaip Bitcoin, su skaitmenine aukso forma, ypač atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius kelerius metus turtas labai išaugo. Tačiau esant kitiems išoriniams veiksniams, tokiems, kaip pavyzdžiui, karas, kriptovaliutų vertė krito (Rusijos invazijos į Ukrainą metu kriptovaliutos vertė krito, tuo tarpu dolerio – stiprėjo).

Tačiau ekspertai šiuo klausimu nesutaria. Bank of America analitikų praeitais metais atlikta analizė parodė, kad Bitcoin, nelaikoma kaip infliacijos apsidraudimo priemonė, o spartus jo kainų kilimas labiau atspindi pasiūlos ir paklausos santykį.

Kas nukenčia nuo infliacijos?

Visgi daugiau yra nukenčiančių nuo infliacijos, nei iš jos galinčių uždirbti.

Taupantys

Ekonomikoje, kurioje infliacija sparčiai auga, palūkanų normos retai išlieka, todėl taupančiųjų sunkiai uždirbti pinigai palaipsniui praranda perkamąją galią.

Kuo mažiau pinigų kojinėje, tuo mažesnė infliacija pasiekia piniginę. Geriausia ieškoti galimybių trumpalaikėms investicijoms su panašiomis ar didesnėmis palūkanomis nei infliacija.

Pensininkai

Didelė infliacija dažnai reiškia darbo užmokesčio didėjimą, tačiau išėjusiems į pensiją tai nebus naudinga, nes pensijos yra nustatytos valstybės ir jų didinimo mechanizmas yra ilgai trunkantis.  Didėjančios kainos gali dar labiau pakenkti pensininkų piniginėms, jei jie turi per daug grynųjų arba fiksuotų pajamų investicijų, pavyzdžiui, obligacijų.

Didesnė infliacija mažina turimų santaupų vertę. Kai infliacija didėja, ji spartėja daug greičiau, nei gali didėti palūkanų normos, todėl sumažėja ne tik jūsų turimų santaupų, bet ir visų, kurie pasikliauna pajamomis iš palūkanų ar investicijų, pavyzdžiui, pensininkų, perkamoji galia.

Kintamų palūkanų paskolų turėtojai

 

Būsto savininkai, ar paėmę vartojimo kreditą, kurių paskolos palūkanų normos nėra fiksuotos, paprastai pastebi, kad jų skolinimosi išlaidos periodiškai didėja kartu su didesne infliacija ekonomikoje, todėl mokėjimai didėja ir įperkamumas mažėja. Visai priešingai nei kaip minėjome yra su fiksuotomis paskolos palūkanų normomis.

Besiruošiantys pirkti būstą

Žmonės, norintys sutaupyti pirmajam būstui esant aukštai infliacijai, susiduria su greitai kylančiomis būsto kainomis, aukštesnėmis paskolų palūkanų normomis ir nenumaldomu pinigų, kuriuos jie atidavė pradiniam įnašui, vertės mažėjimu. Tai sukelia sunkumų įsigyti norimą būstą.

Kokios peršasi išvados?

Informaciją ir savo gyvenimišką patirtį galima sutraukti į tokią esmę: didesnė infliacija gali pakenkti ekonomikai ir žmonių pragyvenimo lygiui.

Vartotojai ir investuotojai neturi daug kur pasislėpti nuo infliacijos, o tai reiškia, kad tai gali turėti skaudžių pasekmių ekonomikai. Už valiutą, kurią vartotojai turi savo piniginėse, nebegalima nusipirkti tiek, kiek anksčiau, o tai reiškia, kad daugelis žmonių gali nuspręsti sumažinti išlaidas, ypač jei jiems nepadidinamas atlyginimas, kad būtų išvengta aukštesnių kainų įtakos pragyvenimui. Tai gali slopinti paklausą, kelti grėsmę verslo pelningumui ir įdarbinimui. Tai tarsi užburtas ratas, kuris verčia ekonomiką lėtėti, o infliaciją didėti.

Valstybė ir centriniai bankai taip pat gali būti priversti įsikišti padidindami palūkanų normas. Dėl didesnių skolinimosi išlaidų tampa brangu finansuoti naujas įmones ir namus, kurie yra gyvybiškai svarbūs augančiai ekonomikai.

Istoriškai ekonominiai augimo laikotarpiai visada būdavo kai infliacija yra maža. Tuo tarpu kai infliacija didėja, ekonomikos augimas lėtėja.

Rate this post
greitas kreditas palyginimas